Sveiki, sveiki. Tesiame transliacija is nesibaigiancios pazintines keliones Pietu Amerikoje. Opa opa ir mes persuoliavome dar didesni gabala ir dar daugiau rasome, o gi kartu ir siunciame vaizdu (kas ten sake kad mazai... )
Chile Arica
Kadangi buvome arti tai greitai greituteliai uzsokome aplankyti Chiles gauti stampus i pasus ir paziureti kaip ten zmogai gyvena. O gyvena jie puikiai - sociai, siltai ir turtingai. Pamatem Eifelio projektuotas baznycia bei muitine, nuleidom saule i Ramuji vandenyna, gurksnodami chilietiska vyna ir per dykumas patraukeme Peru link.
Peru Arequipa
Baltasis miestas. Baltasis todel, kad senamiestis pastatytas is vietinio balto akmens. Visas miestas labai grazus, kolonijinis su neitiketinai imantria akmens drozyba.. sauletas ir su maloniais gyventojais. Parduotuvese galima nusipirkti juru kiaulyciu skerdienos, vytintu varliu, o horizonte nuolat smezuoja trys ugnikalniai. Bet kaip ir betkuriame mieste ilgai neuzsibuve patraukeme i Colcos kanjona.
Cabanaconde - Colca kanjonas
Colca kanjonas yra 3191 m. gylio (pasaulyje gilesnis tik greta esantis Cotahausi +163 m.). Ant kanjono krasto isikures mazas miestukas Cabanaconde, kuriame moterys vaiksto su labai puosniais ir imantriais kasdieniais rubais, vaizdas neiprastas, bet jaukus. Taigi mes nebutume mes, jei nesugalvotume ta pat diena nusileisti i kanjono apacia ir pakilti atgal. Patikekit darbelis ne is lengvuju :) bet ispudziu per akis. Gaila tik, kad zemyn nusileidus i oaze nera priejimo prie upes. Bet vietiniai suka ten bizni.. gali rinktis is keleto baseinu, restoranu, nakvynvieciu. gan jauku, bet labiau noretusi gamtos. Visgi smagiausia dalis kepinant saulei lipti is kanjono, kad isivaizduoti auksti, galima butu sulyginti su 16 000 laipteliu, tik laipteliai skirtingo dydzio, kai kurie juda, o vietomis zvyras ir nuolat vingiuoja kairen desinen... smaguma linksmuma :))) bet vaizdai atperka praikata, skaudancius sanarius ir pusles... mes tai paderem!!! Beje ne ka maziau ispudingi vaizdai vaziuojant autobusu i Cusco. Cia pabuvojome ir iki siol auksciausiame savo keliones taske 4910m, saaaltaaa, plesia galva, bet atima zada vaizdas.
Cuzco.
Kruciausio inko Pachacuteco pastatytas panteros formos miestas, ilgiausiai kontinente nuolat apgyvendintas. Taigi realiai visa kas nauja, stovi ant pamatu to kas labai sena. Gaila, kad ispanai ji gerokai nuniokojo. Bet didybe ir grozis jauciasi. Miesta puosia islike inku senosios sienos (tobulai sudelioti akmenys, atrodo netikra), kolonijines baznycios ir aikstes, cerpiniai stogai, siauros senamiescio gatveles su jaukiom parduotuvelem. Ant inku sventoviu pamatu pastatyti vienuolynai, mieste gausu inku valdovu ir karvedziu statulu, o gatves pavadintos quechua kalbos vardais (atiduodant pagarba inkams). Zodziu visas miestas - didziulis paminklas inkams atminti.
Sacred Valey
Sventasis inku slenis, kuriame gausu ganetinai gerai islikusiu griuvesiu. Ispudingiausi kuriu - Pisac ir Ollantaytambo. Inkai buvo visiski psichai. Del ko kencia musu kojytes :D Jausmas, kad susiranda auksciausia apylinkes kalna ir susikrausto i ji. Aplink kalna pasatato didziules agrikulturines terasas burokams bei kukuruzams auginti, o patys gyvena miestuose - tvirtovese pacioje kalno virsuneje. Taigi, kad pasiekti Pisaco griuvesius valanda teko keberiotis staciu kalnu aukstyn. Didiziausia ispudi paliko vietoves dydis - kalno skirtingose virsunese isikure 7 kaimai, jungiami siauru praejimu, laiptu ir tuneliu, su puikia gynybine architektura, gyvenamaisiais kvartalais ir nenusakomo dydzio terasomis. O centre velgi tobulai sudeliota akmenine svetnykla (matyt vietoves centras, norint uzeiti i sventykla reikia nusiprausti salia irengtose sventuose voniose). Einant is kaimo i kaima apima jausmas, kad tai niekada nesibaigs.. Ollantaytambo yra geriausiai islikes inku miestu planavimo pavyzdys, per 700 m. ten ne daug kas pasikeite. Vieno kalno virsuneje susedus valdzia, kitam kalne sventikai, o per viduri gyvena kaimieciai ir terasose augina tuos pacius burokus. Beje idomu, kad sioje vietoje like ir pries inkus buvusiu civilizaciju griuvesiai. Deje Ollantaytambo pamedituoti nepavyko, nes tuo metu kai mes ten buvome kaip skruzdes uzpludo turistai ir pludo pludo tol kol pasidare neimanoma praeit. Tai mes greituoju budu viska apziurejom ir pabegom is ten.
Beje dar siame sventajame slenyje aplankeme inku drusku kasyklas. Atrodo ispudingai. Inkai surade is kalno tekanti suru vandeny, nukreipe ji i terasas, ten isgarine vandeny gaudavo druska. Paprasta ir genealu. Sekmingai naudojama po siai dienai.
Kelione i Machu Pichu
Viskas prasidejo nuo to, kai suzinojome, jog vaziuoti garsiuoju Machu Pichu traukinuku yra kur kas brangiau nei bilietas dviem i pati MP. Taigi nusprendeme sitiems plesikams savo pinigu neatiduoti ir radome alternatyvu buda patekti i MP. Manome, kad jis ne tik zymiai pigesnis bet daaaaug idomesnis. Taigi ankstu ryta turejome pajudeti is Ollantaytambo i Santa Maria. Deje cia mus uzklupo fiesta patria, kadangi vienintelis kelias eina per centrine aikste teko tris valandas stebeti parada (juokinga iki asaru). Kai galiausiai is ten issikrapsteme ir beveik privaziavome Santa Maria patekome i spusti, nes kelias uzdarytas del kalnu tilto remonto. O cia pasidare nebejuokinga, kadangi bilietus i MP jau turejome, taigi verkiant reikejo ta diena nuvykti. Dar trys valandos laukimo ir derybu, kad praleistu. Galiausiai sutemus pasiekeme Santa Maria is kurios taksi bagazineje pasiekeme Santa Teresa, o is ten dziunglese nutiesta gelezinkeli. Mes zinome buvome nevieninteliai strige sitame kely, taigi susirade bendrakeleiviu iszygiavome 10 km. naktinemis dziunglemis i issvajota MP. Valio! kelia iveikeme sekmingai su pilnomis kisenemis ispudziu. Numige tris valandas, isejome i valandini kopima ir 4.30 pasiekeme Machu Pichu (quechua kalba tai reiskia senas kalnas).
Beje kelione atgal ne ka maziau ispudinga uz naktine pirmyn, nes diena matosi kaip gelezinkelis einantis palei upe apsuka rata apie Machu ir Huana Pichus, taigi pakelus galva galima dar karta isitikinti, kad Inkai buvo trenkti ir aukstai lipt netingejo.
Machu Pichu
Nepykit, bet labai sunku rasyti apie si stebukla. Tai ka ten matai ir jauti yra neaprasoma ir nenusakoma. Gal kazkiek pamatysit is nuotrauku gausybes, o geriausia aplankykit patys. Labai to linkime. (Beja labai keista, bet jokios informacijos, net menko zemelapiuko neduoda ieinant - tai gerai, kad patys turejom)
Nazca
Izymiosios Nazca linijos. Pasirode mazesnes negu isvaizdavome ir tokio ispudzio nepaliko. Tiesa keista ir nepaiskinama kam jie ten tas linijas braize ir gyvuniukus vaizdavo. Menas, menas tai dvasinis penas :) Pati Nazca kaip reta baisus miestas, tiksliau kaimas. Na bet jei jau esi Peru aplankyti reikia.
Ica - Huacachina
Ica didelis, tvarkingas ir graziai priziuretas miestas. Jame aplankeme muzieju, kuriame susipazinome su civilizaciju raida, nuo akmens amziaus iki ispanu kolonizacijos. Mateme audimo ir puodadirbystes pavyzdziu, kurie groziu ir atlikimo technika smarkiai lenkia, net siandieninius darbus. Tikrai yra ko pasimokyti visiem keramikam ir tekstilininkam.
Tuo tarpu Huacachina tai visiskai kitas pasaulis. Tik 10 min kelio nuo miesto ir atsiduri milziniskose (viena tarp ju didziausia pasaulyje) kopose. Neitiketina, netikra, istabu ir grazu grazu... Kopu vidury ezeriukas aplink kuri auga palmes bei kita zaluma bei isikures miesciukas. O aplink vien smelis. Mes su kuprinemis vargais negalais perkopeme per kelias kopas, ten pasistateme palapine ir nakvojome visikoje tyloje ir ramybeje... kiek akys uzmato kopos kopos kopos. Taip ir norisi amziams cia likti nuo visu miestu triuksmu ir chaosu.
Beje ryte pakilus Daumantas nuciupo snieglente (tiksliau - smellente:) ir nusileido nuo didziausios kopos. Ant sniego smagiau, bet pabandyt reikejo.
Paracas - Islas Ballestas
Atvyke i Paracas susiradome papludimyje jaukia ir veju neuzpuciama vietele, leisdami saule i Ramuji, atsventeme 31. Ryte isplaukeme kateriu i salia esancias Islas Ballestas, kuriose stebejome kormoranu, pelikanu, pingvinu beigi kitu juros pauksciu kolonijas ir mateme tinginiaujanciu ruoniu pulkelius. Pacio salos labai grazios, spalvotos, vienoje ju senuju civilizaciju iskaltas Kandelebras (apie 4000 metu senumo), kuris, spejama, vaizduoja kaktusa.
Is Paracaso pasigavome dede furista, kuris mus atveze i Peru sostine Lima, dar pakeliui istaisydamas prabangius pietus su sviezutele zuvyte istraukta is vandenyno. Aciu jam labai :)
Lima
Didziulis (7 mil.gyv) purvinas, triuksmingas, baisus miestas. Namu ir gatviu numeracija nesuvokiama ir be sistemos kaip ir viesasis transportas. Jokio metro, ar autobuso, viskas mikriukais ir taksi. Nusilauzk galva, tai gerai dar kad kalbam ispaniskai, kitaip mirtis.
Beje susiradom labai keista viesbuti, kuris panasu, kad is dalies dar yra ir sutenerynas ar keksynas - dizaino ivairove kambariuose, koridoriuose belenkokio gaslumo paveikslai, priimamajame sedi dede kaip istrauktas is 60 m filmo su dailiai susukuotais usiukais, jam padeda teta, labiau panasi i siaubo filmu klouna ir keli treninguoti jaunuoliai kaip is Kusturicos filmu. Bet pigu ir parduotuve salia. Patusinom.
Apibegome kelis Limos turistinius rajonus, paspoksojom i debesu ir ruko aptraukta vandenyna aplankem dumblo plytu nelabai islikusia piramide ir greituteliai nykome is ten. Dideliems miestams NE.
(beje per paskutinius metus is 7 mil.gyv vandeni namuose isivede 2 mil). O beda prasidejo kai per televizoriu parode laida, kad Limoje labai gerai gyventi ir ivyko masine migracija is kaimu. Dabar tai didziausia turtine nelygybe turintis miestas, kur dominiuoja bedarbyste.
Dar salia Limos aplankem Pachacamac griuvesius. Vieta, kur buvo sukurtas pasaulis. Is senuju civilizaciju (Wari kultura) deja ne kas like, mat statybai naudojo dumblo plytas, bet velyviausia jau inku imperijos laiku raudonai tinkuota piramide daro ispudi, vien del savo dydzio ir lokacijos - apei 1 km nuo vandenyna ant kalno. Uzlipus i piramides visrsu atsiveria nuostabus vaizdas. (cia beje zmones aukojo saules dievui)
P.S. Limoj radom Lithanian degtines (po 22 Lt) - nepirkom ;)
Caral
Perjudejom link kaimelio Supe ir aplankem viena is senaiusiu pasaulio civilizaciju lopsi - Cararal. (Pirmi buvo Mesopotamai, tada Caral, o jau po to Indija, Majai, Egiptas ir Graikija) Idomu, kad si pries 5000 m buvusi civilizacija, kitaip nei kitos, negalejo nieko kopijuoti ar paveldeti, o reiskia, ka turejo ir mokejo buvo israde patys - ispudinga ir savita. Siaiap istabu, kaip zmones panasiu metu skirtingose pasaulio vietose pasieke panasu ir tuo pat metu visiskai savita issivystyma. Dabar islike tik piramides, sioki toki meno dirbiniai ir istorija. Net upes pakeite vagas.
Huaraz
Dar vienas musu zmonijos istorijos pazintines keliones taskas. Chavin de Huantar griuvesiai. 3400 m skaiciuojancios isnykusios civilizacijos religinis centras. Isskirtinumas, kad piramidziu viduje yra tuneliai, o ju videje dar ir dievo Lanzon stabas is raudonojo (kazkoks akmuo). Taip pat panasu, kad cia samanai vartodami haliucinogeninius sulciu misinius patirdavo transformacijas i gyvunus, apie ka byloja zmogo-gyvuliski bareljefai. (Vilkolakizmas ?)
Truhillo
Dar vienas ispudingas senuju civilizaciju palikimas. Didziausias Amerikos ikikolnijinis miestas ir didziausias pasaulio dumblo plytu miestas. Chan chan Moche ir Chimu civilizaciju kurinys, geriausiais laikais mieste gyveno apie 100.000 zmogu. Dabar like tik 20kv.km dumblo plytu aptirpdytu lietaus griuvesynas ir kelios originalios bei restauruotos dalys, bet bendra dydi pagavom paklaidzioje vienu is rumu koridoriaias. Beje yra puikus muziejus.
Huaca Esmeralda ir Huacav Arco Iris (El Dragon). Dvi nendideles tu paciu civilizaciju sventyklos piramides su islikusiais pasakiskais bareljefais. Dragon Irise kariu figuros, zoomorfai ir mitologines butybes is kuriu galima atskirti ir drakonus. Opa opa kaip grazu. Beje prie visu siu griuvesiu begioja nuostabus beplaukiai Peruietiski sunes (labai meilus).
Peru . . .
Civilizaciju pazinime mums dar liko dvi nuostabios lankymo vietos, bet bendra Peru vaizda jau galiu apibendrinti. Salis be galo labiau issivysciusi nei Bolivija ir ne maziau atsilikusi nuo Argentinos. Zmones drauagiski ir ypac paslaugus turistiniuose miestuose ir tiek pat ignoruojantys, kur turistas retas svecias. (beje meluoti i akis, jei nori ka parduoti tikrai ne vargas) Daznas gatves kreipinys: Elo, Vas io nem, Ve ju fro. Nuolatinis masinu pypimas ir ikyrus taksistai. Kainu ivairove turistu gatvese ir didmeniniame turguje bent 3 kartai. Bet salis tiesiog privaloma aplankyti. O jei nors truputuka domina istorija ir zmonijos progresas - tai tiesiog meka. Tai pat lengva suprasti Europietiskosios (kolonijines) civilizacijos ir (tuometines) religijos brutualuma. Salis turi viska: vandenyna, dykumas, kopas, kalnus, dziungles, metropolius, mazus zveju kaimelius, istorija, palikima, Machus :), nuostabia virtuve ir dar ir dar...
Nuotraukos prasideda cia (taigi, kas sake kad mazai...).
Chile Arica
Kadangi buvome arti tai greitai greituteliai uzsokome aplankyti Chiles gauti stampus i pasus ir paziureti kaip ten zmogai gyvena. O gyvena jie puikiai - sociai, siltai ir turtingai. Pamatem Eifelio projektuotas baznycia bei muitine, nuleidom saule i Ramuji vandenyna, gurksnodami chilietiska vyna ir per dykumas patraukeme Peru link.
Peru Arequipa
Baltasis miestas. Baltasis todel, kad senamiestis pastatytas is vietinio balto akmens. Visas miestas labai grazus, kolonijinis su neitiketinai imantria akmens drozyba.. sauletas ir su maloniais gyventojais. Parduotuvese galima nusipirkti juru kiaulyciu skerdienos, vytintu varliu, o horizonte nuolat smezuoja trys ugnikalniai. Bet kaip ir betkuriame mieste ilgai neuzsibuve patraukeme i Colcos kanjona.
Cabanaconde - Colca kanjonas
Colca kanjonas yra 3191 m. gylio (pasaulyje gilesnis tik greta esantis Cotahausi +163 m.). Ant kanjono krasto isikures mazas miestukas Cabanaconde, kuriame moterys vaiksto su labai puosniais ir imantriais kasdieniais rubais, vaizdas neiprastas, bet jaukus. Taigi mes nebutume mes, jei nesugalvotume ta pat diena nusileisti i kanjono apacia ir pakilti atgal. Patikekit darbelis ne is lengvuju :) bet ispudziu per akis. Gaila tik, kad zemyn nusileidus i oaze nera priejimo prie upes. Bet vietiniai suka ten bizni.. gali rinktis is keleto baseinu, restoranu, nakvynvieciu. gan jauku, bet labiau noretusi gamtos. Visgi smagiausia dalis kepinant saulei lipti is kanjono, kad isivaizduoti auksti, galima butu sulyginti su 16 000 laipteliu, tik laipteliai skirtingo dydzio, kai kurie juda, o vietomis zvyras ir nuolat vingiuoja kairen desinen... smaguma linksmuma :))) bet vaizdai atperka praikata, skaudancius sanarius ir pusles... mes tai paderem!!! Beje ne ka maziau ispudingi vaizdai vaziuojant autobusu i Cusco. Cia pabuvojome ir iki siol auksciausiame savo keliones taske 4910m, saaaltaaa, plesia galva, bet atima zada vaizdas.
Cuzco.
Kruciausio inko Pachacuteco pastatytas panteros formos miestas, ilgiausiai kontinente nuolat apgyvendintas. Taigi realiai visa kas nauja, stovi ant pamatu to kas labai sena. Gaila, kad ispanai ji gerokai nuniokojo. Bet didybe ir grozis jauciasi. Miesta puosia islike inku senosios sienos (tobulai sudelioti akmenys, atrodo netikra), kolonijines baznycios ir aikstes, cerpiniai stogai, siauros senamiescio gatveles su jaukiom parduotuvelem. Ant inku sventoviu pamatu pastatyti vienuolynai, mieste gausu inku valdovu ir karvedziu statulu, o gatves pavadintos quechua kalbos vardais (atiduodant pagarba inkams). Zodziu visas miestas - didziulis paminklas inkams atminti.
Sacred Valey
Sventasis inku slenis, kuriame gausu ganetinai gerai islikusiu griuvesiu. Ispudingiausi kuriu - Pisac ir Ollantaytambo. Inkai buvo visiski psichai. Del ko kencia musu kojytes :D Jausmas, kad susiranda auksciausia apylinkes kalna ir susikrausto i ji. Aplink kalna pasatato didziules agrikulturines terasas burokams bei kukuruzams auginti, o patys gyvena miestuose - tvirtovese pacioje kalno virsuneje. Taigi, kad pasiekti Pisaco griuvesius valanda teko keberiotis staciu kalnu aukstyn. Didiziausia ispudi paliko vietoves dydis - kalno skirtingose virsunese isikure 7 kaimai, jungiami siauru praejimu, laiptu ir tuneliu, su puikia gynybine architektura, gyvenamaisiais kvartalais ir nenusakomo dydzio terasomis. O centre velgi tobulai sudeliota akmenine svetnykla (matyt vietoves centras, norint uzeiti i sventykla reikia nusiprausti salia irengtose sventuose voniose). Einant is kaimo i kaima apima jausmas, kad tai niekada nesibaigs.. Ollantaytambo yra geriausiai islikes inku miestu planavimo pavyzdys, per 700 m. ten ne daug kas pasikeite. Vieno kalno virsuneje susedus valdzia, kitam kalne sventikai, o per viduri gyvena kaimieciai ir terasose augina tuos pacius burokus. Beje idomu, kad sioje vietoje like ir pries inkus buvusiu civilizaciju griuvesiai. Deje Ollantaytambo pamedituoti nepavyko, nes tuo metu kai mes ten buvome kaip skruzdes uzpludo turistai ir pludo pludo tol kol pasidare neimanoma praeit. Tai mes greituoju budu viska apziurejom ir pabegom is ten.
Beje dar siame sventajame slenyje aplankeme inku drusku kasyklas. Atrodo ispudingai. Inkai surade is kalno tekanti suru vandeny, nukreipe ji i terasas, ten isgarine vandeny gaudavo druska. Paprasta ir genealu. Sekmingai naudojama po siai dienai.
Kelione i Machu Pichu
Viskas prasidejo nuo to, kai suzinojome, jog vaziuoti garsiuoju Machu Pichu traukinuku yra kur kas brangiau nei bilietas dviem i pati MP. Taigi nusprendeme sitiems plesikams savo pinigu neatiduoti ir radome alternatyvu buda patekti i MP. Manome, kad jis ne tik zymiai pigesnis bet daaaaug idomesnis. Taigi ankstu ryta turejome pajudeti is Ollantaytambo i Santa Maria. Deje cia mus uzklupo fiesta patria, kadangi vienintelis kelias eina per centrine aikste teko tris valandas stebeti parada (juokinga iki asaru). Kai galiausiai is ten issikrapsteme ir beveik privaziavome Santa Maria patekome i spusti, nes kelias uzdarytas del kalnu tilto remonto. O cia pasidare nebejuokinga, kadangi bilietus i MP jau turejome, taigi verkiant reikejo ta diena nuvykti. Dar trys valandos laukimo ir derybu, kad praleistu. Galiausiai sutemus pasiekeme Santa Maria is kurios taksi bagazineje pasiekeme Santa Teresa, o is ten dziunglese nutiesta gelezinkeli. Mes zinome buvome nevieninteliai strige sitame kely, taigi susirade bendrakeleiviu iszygiavome 10 km. naktinemis dziunglemis i issvajota MP. Valio! kelia iveikeme sekmingai su pilnomis kisenemis ispudziu. Numige tris valandas, isejome i valandini kopima ir 4.30 pasiekeme Machu Pichu (quechua kalba tai reiskia senas kalnas).
Beje kelione atgal ne ka maziau ispudinga uz naktine pirmyn, nes diena matosi kaip gelezinkelis einantis palei upe apsuka rata apie Machu ir Huana Pichus, taigi pakelus galva galima dar karta isitikinti, kad Inkai buvo trenkti ir aukstai lipt netingejo.
Machu Pichu
Nazca
Izymiosios Nazca linijos. Pasirode mazesnes negu isvaizdavome ir tokio ispudzio nepaliko. Tiesa keista ir nepaiskinama kam jie ten tas linijas braize ir gyvuniukus vaizdavo. Menas, menas tai dvasinis penas :) Pati Nazca kaip reta baisus miestas, tiksliau kaimas. Na bet jei jau esi Peru aplankyti reikia.
Ica - Huacachina
Ica didelis, tvarkingas ir graziai priziuretas miestas. Jame aplankeme muzieju, kuriame susipazinome su civilizaciju raida, nuo akmens amziaus iki ispanu kolonizacijos. Mateme audimo ir puodadirbystes pavyzdziu, kurie groziu ir atlikimo technika smarkiai lenkia, net siandieninius darbus. Tikrai yra ko pasimokyti visiem keramikam ir tekstilininkam.
Tuo tarpu Huacachina tai visiskai kitas pasaulis. Tik 10 min kelio nuo miesto ir atsiduri milziniskose (viena tarp ju didziausia pasaulyje) kopose. Neitiketina, netikra, istabu ir grazu grazu... Kopu vidury ezeriukas aplink kuri auga palmes bei kita zaluma bei isikures miesciukas. O aplink vien smelis. Mes su kuprinemis vargais negalais perkopeme per kelias kopas, ten pasistateme palapine ir nakvojome visikoje tyloje ir ramybeje... kiek akys uzmato kopos kopos kopos. Taip ir norisi amziams cia likti nuo visu miestu triuksmu ir chaosu.
Beje ryte pakilus Daumantas nuciupo snieglente (tiksliau - smellente:) ir nusileido nuo didziausios kopos. Ant sniego smagiau, bet pabandyt reikejo.
Paracas - Islas Ballestas
Atvyke i Paracas susiradome papludimyje jaukia ir veju neuzpuciama vietele, leisdami saule i Ramuji, atsventeme 31. Ryte isplaukeme kateriu i salia esancias Islas Ballestas, kuriose stebejome kormoranu, pelikanu, pingvinu beigi kitu juros pauksciu kolonijas ir mateme tinginiaujanciu ruoniu pulkelius. Pacio salos labai grazios, spalvotos, vienoje ju senuju civilizaciju iskaltas Kandelebras (apie 4000 metu senumo), kuris, spejama, vaizduoja kaktusa.
Is Paracaso pasigavome dede furista, kuris mus atveze i Peru sostine Lima, dar pakeliui istaisydamas prabangius pietus su sviezutele zuvyte istraukta is vandenyno. Aciu jam labai :)
Lima
Didziulis (7 mil.gyv) purvinas, triuksmingas, baisus miestas. Namu ir gatviu numeracija nesuvokiama ir be sistemos kaip ir viesasis transportas. Jokio metro, ar autobuso, viskas mikriukais ir taksi. Nusilauzk galva, tai gerai dar kad kalbam ispaniskai, kitaip mirtis.
Beje susiradom labai keista viesbuti, kuris panasu, kad is dalies dar yra ir sutenerynas ar keksynas - dizaino ivairove kambariuose, koridoriuose belenkokio gaslumo paveikslai, priimamajame sedi dede kaip istrauktas is 60 m filmo su dailiai susukuotais usiukais, jam padeda teta, labiau panasi i siaubo filmu klouna ir keli treninguoti jaunuoliai kaip is Kusturicos filmu. Bet pigu ir parduotuve salia. Patusinom.
Apibegome kelis Limos turistinius rajonus, paspoksojom i debesu ir ruko aptraukta vandenyna aplankem dumblo plytu nelabai islikusia piramide ir greituteliai nykome is ten. Dideliems miestams NE.
(beje per paskutinius metus is 7 mil.gyv vandeni namuose isivede 2 mil). O beda prasidejo kai per televizoriu parode laida, kad Limoje labai gerai gyventi ir ivyko masine migracija is kaimu. Dabar tai didziausia turtine nelygybe turintis miestas, kur dominiuoja bedarbyste.
Dar salia Limos aplankem Pachacamac griuvesius. Vieta, kur buvo sukurtas pasaulis. Is senuju civilizaciju (Wari kultura) deja ne kas like, mat statybai naudojo dumblo plytas, bet velyviausia jau inku imperijos laiku raudonai tinkuota piramide daro ispudi, vien del savo dydzio ir lokacijos - apei 1 km nuo vandenyna ant kalno. Uzlipus i piramides visrsu atsiveria nuostabus vaizdas. (cia beje zmones aukojo saules dievui)
P.S. Limoj radom Lithanian degtines (po 22 Lt) - nepirkom ;)
Caral
Perjudejom link kaimelio Supe ir aplankem viena is senaiusiu pasaulio civilizaciju lopsi - Cararal. (Pirmi buvo Mesopotamai, tada Caral, o jau po to Indija, Majai, Egiptas ir Graikija) Idomu, kad si pries 5000 m buvusi civilizacija, kitaip nei kitos, negalejo nieko kopijuoti ar paveldeti, o reiskia, ka turejo ir mokejo buvo israde patys - ispudinga ir savita. Siaiap istabu, kaip zmones panasiu metu skirtingose pasaulio vietose pasieke panasu ir tuo pat metu visiskai savita issivystyma. Dabar islike tik piramides, sioki toki meno dirbiniai ir istorija. Net upes pakeite vagas.
Huaraz
Dar vienas musu zmonijos istorijos pazintines keliones taskas. Chavin de Huantar griuvesiai. 3400 m skaiciuojancios isnykusios civilizacijos religinis centras. Isskirtinumas, kad piramidziu viduje yra tuneliai, o ju videje dar ir dievo Lanzon stabas is raudonojo (kazkoks akmuo). Taip pat panasu, kad cia samanai vartodami haliucinogeninius sulciu misinius patirdavo transformacijas i gyvunus, apie ka byloja zmogo-gyvuliski bareljefai. (Vilkolakizmas ?)
Truhillo
Dar vienas ispudingas senuju civilizaciju palikimas. Didziausias Amerikos ikikolnijinis miestas ir didziausias pasaulio dumblo plytu miestas. Chan chan Moche ir Chimu civilizaciju kurinys, geriausiais laikais mieste gyveno apie 100.000 zmogu. Dabar like tik 20kv.km dumblo plytu aptirpdytu lietaus griuvesynas ir kelios originalios bei restauruotos dalys, bet bendra dydi pagavom paklaidzioje vienu is rumu koridoriaias. Beje yra puikus muziejus.
Huaca Esmeralda ir Huacav Arco Iris (El Dragon). Dvi nendideles tu paciu civilizaciju sventyklos piramides su islikusiais pasakiskais bareljefais. Dragon Irise kariu figuros, zoomorfai ir mitologines butybes is kuriu galima atskirti ir drakonus. Opa opa kaip grazu. Beje prie visu siu griuvesiu begioja nuostabus beplaukiai Peruietiski sunes (labai meilus).
Peru . . .
Civilizaciju pazinime mums dar liko dvi nuostabios lankymo vietos, bet bendra Peru vaizda jau galiu apibendrinti. Salis be galo labiau issivysciusi nei Bolivija ir ne maziau atsilikusi nuo Argentinos. Zmones drauagiski ir ypac paslaugus turistiniuose miestuose ir tiek pat ignoruojantys, kur turistas retas svecias. (beje meluoti i akis, jei nori ka parduoti tikrai ne vargas) Daznas gatves kreipinys: Elo, Vas io nem, Ve ju fro. Nuolatinis masinu pypimas ir ikyrus taksistai. Kainu ivairove turistu gatvese ir didmeniniame turguje bent 3 kartai. Bet salis tiesiog privaloma aplankyti. O jei nors truputuka domina istorija ir zmonijos progresas - tai tiesiog meka. Tai pat lengva suprasti Europietiskosios (kolonijines) civilizacijos ir (tuometines) religijos brutualuma. Salis turi viska: vandenyna, dykumas, kopas, kalnus, dziungles, metropolius, mazus zveju kaimelius, istorija, palikima, Machus :), nuostabia virtuve ir dar ir dar...
Nuotraukos prasideda cia (taigi, kas sake kad mazai...).
