Sienos kirtimas be menkiausių problemų. Geriausi keliai iki šiol. Pasirodo visa šalis išvagota 3 ar 2 juostų (į vieną pusę) greitkeliais.
Artėjant prie Istambulo per miglą išvydom Persijos įlanką su tolumoje matomais tvarlinga vora išsirikiavusiais tanklaiviais.
Pačiam Istambule (oficialiai 18 mln gyventoju + 4 neapskaitytų) eismas chaotiškas, laimei GPS išvedė kur reikia. Esame apsistoję "Kuzgunmotor" klube pas ypač malonius žmones. Geriam arbatą ir semiamės patarimų iš patyrusių moto keliautojų išmaišiusių visą pasaulį. Pagrindinis entuziastas nenusėdintis vietoje jau pensijoje Mehmet nuolat vis ką atsimenęs pasakoja kaip kur elgtis Irane ir Pakistane, kokia tvarka Turkijoj, kuriais keliais važiuoti, kur nakvoti, ko vengti, dalina kontaktus, tik spėk užsirašyti. Beje puikiai pamena čia prieš metus važiavusius Mildą su Johanu. Dar kartu su jų mechanikais apžiūrėjom motociklą, išvada - good motor.
Sutemus pirmą kartą išgirdome kvietimą į maldą iš artimiausios mečetės.
Istambul
Dideliausiai pasisekė, kad Mehmet važiavo su reikalais į senamiestį tai tuo pačiu pravedė mus per pagrindines lankytinas vietas ir dar viską papasakojo. Nėra geresnio gido už vietinį žmogų. Aplankėme centrinį ir prieskoninių turgų, Mėlynąją mečetę, Gladiatorių hipodromą su egiptietišku obelisku, Sultonų kriptas, Sofia bizantišką bažnyčią perstatytą į mečetę, sultono haremą, Bizantijos laikų gynybines sienas, vizirio rezidenciją, suvalgėm po tikrą turkišką kebabą, praeidami pro plaukiančias žuvų virtuves perėjom tiltą į šiaurinę miesto dalį, per Bosforo sąsiaurį matėme Aziją ir dar paklaidžiojome senamiesčio gatvelėmis. Senamiestis įspūdingas, buvusio pasaulio kryžkelė. Vakare atsisveikinom su Mevhmet, tikimės dar pavyks susitikti.
Ryte išlydėjom kartu gyvenusius australus (keturiese mina motociklais į Vladivostoką). Apo ir Tailan pagamino tradicnės turkiškos kiaušinienės, prie arbatos Apo ištraukė naminės vyšnių uogienės. Apkabino, palinkėjo ir palydėjo į kelią. Valandą kančios per Istambulą ir keltu (kad sutaupyti pora valandų) iš Europos į Aziją. Galiausiai išvažiavus iš Istambulo ir priemiesčių vaizdas tapo panašus į pietų Europą. Kaimai kalnų šlaituose, tik vietoj bažnyčių į dangų stiebiasi minaretai.
Per tris dienas ivykdeme greitąjį pervažiavimą per Turkiją (1665km). Labai graži šalis, geri žmonės. Deja spaudžia Irano rinkimai ir Indijos vizos. Kelyje jau buvo 200km per lietų, pirmas kontaktas su policija, ryžių laukai, trešnės, žmonės siūlantys arbatos. Turkıjos ispudis - nuostabus zmones, puikus vaizdai, labai daug istorijos(cia gıme Homeras, palaıdoti sv.Jonas ir Marıja), geri keliai, brangus kuras. Sianakt miegame kempinge Ararto kalno seselyje. Rytoj matyt i İrana.
4130 km kelyje
