Venesuela
Taigi palikom Kolumbija, i kuria grysim skrydziui namolio, ir isdumem i paskutine likusia siame zemyne planuota sali - Venesuela. Siena kirtome ramiai, be jokiu problemu. Vaziavome vadinamuoju kolektiviniu taksi (senovine amerikietiska masina, visa subirejus, bet siaubingai grazi) kartu su dviem tetom is Venesuelos ir viena mergaite kontrabandininke, kuri vezesi tabako maisus, alkoholio ir aplink save apsisupusi narkotiku. O prie sienos visiems pareigunams mokejo pinigelius ir net paso jos niekas neprase. Tokia tat tvarkele. :)
Pati Venesuela kol kas labai nezavi. Sunku cia suprasti ju socialistine tvarka, o ir turistu nelabai yra, uztat jie cia nelabai laukiami ir i kaikuriuos viesbucius net nenoriu priimti, suprask nenoriu jokiu problemu su gringais. Parduotuvese pilna produktu ant kuriu sviecia uzrasas ,,Hecho en socializmo¨ (,,pagaminta socializme). Populiacija labai jauna, daug zmoniu jaunesni nei 25 m. Pati salis, miestai ir visa kita dar tik vystosi, dar auga, kol kas viskas be sistemos ir tvarkos. Uztat kuras praktiskai nieko nekainuoja, mazdaug uz 2.5 LT gali uzsipilt visa baka (litras kainuoja apie 4ct). Taigi mes stengiames miestu vengti, tik stotyse keiciam autobusus ar ineto paieskom. Uztat nac. parkai su papludymiais cia nemokami ir nuostabus. Grozis, grozis. Karibu juros melis, saule, smelis, vakarinis lauzas, pilnatis... (zr. foto) Tai ir bandom po papludymius pasitrankyt. Pailset ir pasidegint pries gristant i lietuviska ziema.
Coro
Pirmas miestas, i kuri atvykom buvo Maracaibo, 3.5 mln. gyventoju, tai tiek mes jo ir tematem - stoty issikeitem pinigu, salia esanciam turgeli nusipirkom bananu ir isrukom tolyn. Po keliu valandu smarkiai kondicionuojamame autobuse atsidurem Coro mieste. Sakoma, kad jis pats graziausias Venesuelos miestas ir istiesu senamiestis grazus, islaikes kolonijine artchitektura, saugomas UNESCO, bet du zingsiniai uz jo ribu baisu baisu... triuksmas, purvas, kriokiantys autobusai, belenkoks eismas, jokios sistemos, chaosas. Turejom bedu su viesbuciu, radom nakvyne uz pamanoma kaina, bet teko ilgai ikalbinet berniuka, kad leistu mums isnakvot, mat seimininke yra uzdraudusi ileisti hipius ir gringus, nes su jais yra bedu. Bet po keliolikos minuciu derybu sutarem, kad iseisim iki jai ateinant ir buvom ileisti. Dar aplankem salia esanti nac. parka - Los Medanos de Coro - kuriame kur akys uzmato driekiasi kopos, apauge krumynais, labai smagiai ten pasedejom, kol vietiniu apsauginiu buvom ispeti, kad jie jau iseina ir mums laikas eit, nes cia nesaugu.
Maracay
Is Coro naktiniu autobusu atvykom i Maracay, kadanors bus didziulis miestas, dabar tik besipleciantis ir kaip ir visi chaotinis ir baisus. Bet tik per sita miesta imanoma pasiekti salia esanti nac. parka de Henry Pitter, kuriame nuostabus papludymiai.
El Playon
Po valandos linksmuju amerikietisku kalneliu autobuse su nesuvokiamo garsumo muzika atvykome i maza miesteli El Playon, kuris nieko neypatingas, nebet kad visos parduotuves parduoda didziuliais kiekiais alkoholi, o maisto rasti sunku :) panasu, kad jei ir atvyksta cia turistu tai jie nevalgo :))
Is El Playon 20 min, masina pasiekeme La Cata papludymi. Atvirko vertas (zr. foto). Nedidelis papludymys apauges palmem, is visu pusiu apsuptas kalnais ir turi itekancia upe, uz kurios susidare nuostabus naturalus baseinai su siltuteliu vandeniu, kur galima pramirkt visa diena. Zmoniu nedaug, pagrinde vietiniai, dauguma jaunimelis su motociklais, savaitgaliais seimos. Beje mums visi zadejo, kad kolumbieciai super draugiski ir labai siltai bendraujantys, kazkaip ten to nelabai radom, bet cia panasu i tiesa. Dauguma sutiktu venesuelieciu labai nuosirdziai bendrauja, nori susipazint, klausia kaip ten pas mus gyvenimas, sako mes ir noretume aplankyt kitas salis, bet tai nera paprasta. Papludimy daug jaunimelio (kaip mes vadinam reperiu - buduliu) prie musu ejo, bet labai jaukiai su jais priplepejom, sako mums smagu, kad cia atvyksta zmoniu, grazi musu salis, turim ka parodyt, tai ir kiti lai pasidziaugia. Bet daznai bunam perspejami, kad ziuretume kur einam ir neturetume reikalu su itartinais. Turistu nesutikom. Labiai jaukiai isikurem po medziais ir praleidom ten tris naktis, kurendami lauzus ir spoksodami i pilnati. Geris. Vienintelis nesusipratimas yra paciam vidury stovintis du didziuliai dangoraiziai - viesbutis. Atrodo labai keistai. Panasu, kad nac. parkai nera labai saugomi. Bet nuo musu palapines nesimato :)
Puerto Colombia
Kitas is Maracay pasiekiamas nac. parko miestas. Tik sitas laaabai jau turistis, uzverstas viesbuciais, hosteliais, pausadomis ir visokiausiais restoranais bei gi gringais. Salia esantis papludymis nedidukas apauges palmem ir restoranais ir jame uzdrausta kempinti... Panasu, kad kai tiek nakvynes pasiulymu, nera cia ko nemokamai bashmukaut. Pernakvojom ten tyliai, ramiai, o ryte susipakave daiktus isdumem. Dar uzsiropstem i didziuli kalna, beieskodami kito paslaptingo papludymio, kurio taip ir neradom, uztat labai labai grozio priziurejom ir prisiportavom su kuprinem :) Beje bevaziuojant link Puerto Colombia ant kelio buvo nuosliauza, chebryte susoko pagaliais, nagais ir kitokiais barbariskais budais bande ja atkast, lengvosioms masinom pavyko pralysti, mums teko laukti buldozerio ir atvykom i vieta tik sutemus. Nieko zmogus planuot negali.
.
.
Nuotraukos cia
.
.
