Kaip minėjome, važiuoti per Birmą negalime, taigi skrendame mes ir skrenda mūsų motociklas gabalais dėžėje. Perskridimas labai gražus, lėktuvas kyla kaip visur, tik Nepale žemė aukščiau, taigi visą kelią už lango yra ką žiūrėti. Pirma praslenka Himalajų kalnai vainikuojami didinga Makalu viršūne, tada skrendant virš Bangladešo ir Birmos grožimės upėmis, ežerais ir begaliniais negyvenamais plotais, o Tailande artėjant prie Bangkoko visa žemė kaip diržais supjaustyta žemdirbių sklypais. Matosi keliai - tiesūs kaip stygos, daug vienodų namų kvatralų, saulėje žvilga šventyklos.
Bangkok
Tarptautinė finansų sostinė. Po pusės metų kelio jau esam pamiršę, kad būna ir taip. Švarus greitas metro, begaliniai dangoraižių kvartalai, tvarkingas eismas, visi namų fasadai dažyti, nauji automobiliai, apšviestos gatvės, šaligatviai ir dviračių juostos, parkai ir medžiai, autobusai su numeriais ir fiksuotais maršrutais, supermarketai kasantroje gatvėje, yra architektūra ir stilius, - atgal į civilizaciją. Bangkoke, už iki šiol buvusį pigiausią Nepalą, brangiau tris kart. Užtat maistas nuostabus ir daug vaisių. Vėl šilta. Žmonės draugiški, taktiški ir daug šypsosi. Įsikuriame senamiestyje, turistų rajone. Pirmas dienas šniukštinėjam aplinką, ragaujam naujienas, mėgaujamės ramybe. Nuvažiuojame pasiimti motociklo. Pora valandų klaidžiojam oro uosto autobusais po milžinišką teritoriją. Tada praeinam ilgą bet paprastą biurokratinį štampukų ir parašiukų procesą. Ir padedant mechanizuotiems krovėjams atgaunam savo dėžę. Surenkam motociklą ir žinoma jis mus pakankina iškart neužsivesdamas, bet pasukam galvas, peržiūrim viską ką judinom ir randame, kad nuimdami vairą atjungėme sankabos išspaudimo saugos laidą. Tik 'klikt' ir jau vedasi. Va kokie mes auksarankiai mechanikai ;D
Ketvirtą dieną važiuojame į oro uostą pasitikti Daumanto mamos. Nuomuosimės automobilį ir tris savaites keliausime trise. Lauktuvių iš Lietuvos gauname briedžio kindziuką, mmm. Pasivaikštome Bangkoke. Nueiname iki demokratijos paminklo, kur dabar vyksta taikios demonstracijos prieš politikų įžūlumą. Aplankome kelias budistų šventyklas, poroje jų pataikome paklausyti apeigų giedojimo ir maldų. Nueiname į religinių reikmenų gamybos rajoną, kur į plastiką suvynioti Budos ir hindų dievai laukia pirkėjų, ir iki kolonos po kuria gyvena miesto dvasia. Netoli upės įsikūręs didžiulis amuletų turgus. Paklausa čia pasakiška, gatvėje dažnas ant kaklo dėvi amuletuką ar visą jų vėrinį. O įspūdingiausia vieta - buvusių karaliaus rūmų kompleksas.
Laisvą nuo kultūrinės programos laiką leidžiame senamiesčio gatvėse ar gretimam parke. Čia viskas ko reikia turistui. Begalė skanaus maisto, vaisių, ledų, geros kavos. Nueiname į žuvyčių kramtančių kojas spa, kelis kartus pasidarome fantastišką tailandietišką masažą. Paragaujame kirmėlių, lervų ir žiogų, o tarakonais ir skorpionais nesusigundom.
1350-1767 buvusi Siamo sostinė. Po užkariavimo negailestingai apiplėšta Birmos kariuomenės ir apleista iki 1950. Dabar upės saloje ir už jos stūkso virš 400 trupančių buvusios šlovės paminklų. Dauguma čedi (šventykla, koplyčia) ant kvadratinio laiptuoto pagrindo, varpo formos su aukštu į dangų besistiebiančiu špiliu. Yra išlikę ir anktyvesnių, dar khmerų valdymo laikų kukurūzo burbuolės formos šventyklų. Buvusio miesto griuvėsiuose įsikūręs dabartinis, chaotiškas miestelis. Vakarieniauti einame kaip vietiniai, į naktinį turgų.
Pirmoji (13a) Siamo sostinė. 15 km už miesto didžiuliame žaliame parke buvusių šventyklų griuvėsiai. Išlikęs trimis juostomis miestą juosęs kanalas, aplink kelias šventyklas taip pat vandens tvenkiniai. Seniausia komplekse 12 a dar khmerų laikų induizmo šventykla su daugiagalvių gyvačių bareljefais, o įspūdingiausias ir labiausiai išlikęs centrinis wat'as (šventykla) su klasikiniu lotuso pumpuro formos špiliu, pora stovinčių, sėdinčių Budos statulų ir daugybe, nuo laiko jau korėtų, buvusių pastatų kolonų. Dar labai patiko šventyklos, kurių pagrindą laiko dramblių statulos. Kaikurie turistai čia nuomuojasi dramblius pasivažinėti, tai prisižiūrėsi į juos iki valios. Drambliai eina jiems jau gerai žinomu taku, tai atsistojus prie tako, tereikia tik ranką ištiesti ir glostai praeinantį milžiną. Dramblys - labai gražus padaras, o jo oda gerokai šiurkštesnė nei tikiesi. Visą dieną praleidžiame istoriniame parke lankydami skirtingų laikmečių ir stilių griuvėsius.
Vairuoti Tailande grynas malonumas, automagistralės lygios ir tiesios, eismo mažai, taisyklės galioja. Jau pora dienų nuomuotu automobiliuku miname virš šimto ir esame 800 km šiauriau Bangkoko. Chiang Mai yra antras didžiu Tailando miestas. Čia baigiasi lygumos ir prasideda pirmos žemos kalvos, kurios už Laoso, Kinijoje, virsta Himalajais.
Apsistojame kanalu apjuostame senamiestyje, o vakare einame prie vienų iš senamiesčio vartų kartu su vietiniais paminėti karaliaus 86-ojo gimtadienio. Minioje žvakutės, gera nuotaika, į dangų kyla popieriniai žibintai, šaudomi saliutai. Visi myli karalių, švenčia visa šalis. Karalius labai gerbiamas, prie dažnų namų jo paveikslas ar net šventyklėlė. Ryte dar apeiname Lana stiliaus šventyklas daugiapakopiais stogais ir išjudam toliau į šiaurę.
Nusukame į Doi Suthepui nacionalinį parką.
Čia einame pasivaikščioti pažintiniu taku palei kalnų upę aukštyn ir gražiose ir vešliose džiunglėse žiūrim dešimties pakopų krioklius. Pakeliui stojame pažiūrėti dramblių stovyklos ir kaip tik pataikome, kai upelyje maudomas lėtai nardo milžiniškas patinas ilgomis baltomis iltimis. Tada užvažiuojame į botanikos sodą. Pasivaikštome po dešimčių rūšių bananų taką. Šiltnamiuose auga orchidėjos, lotosai, kaktusai, vandens ir mėsėdžiai augalai, yra net nedidelės tropinės džiunglės. Kaikurie augalai nežemiškai keisti (pvz. Vaškinė rožė). Vakarėjant pasiekiam Chang Dao.
Jau sutemus, mat čia žiemą vasarą saulė leidžiasi 6-7 vakaro, pasiekiam naujus namus nakčiai. Vakarienės nuvažiuojam į sankryžoje įsikūrusią užkandinę ir pataikom kai ten įdomi liaudis: 60+ metų austrė minanti per Tailandą dviračiu, lengvai nuprotėjęs dviratininkas su hamaku, pusamžis dėdė pusmetrio mikrofono formos garbanomis, dar keli išskirtiniai žmonijos egzemplioriai ir labai faina savininkė.
Ryte aplankome arti kilometro ilgio urvą, kur poroje vietų tenka pralįsti per pusmetrio aukščio angas. Tuneliai ilgi, su aukštomis plačiomis salėmis, stalagtitai, stalagmitai, milžiniški šokinėjantys vorai, šikšnosparniai, tvankuma, drėgmė ir karštis. Tada pervažiuojam į karštas versmes. Ore sieros kvapas, o vandens temperatūra iki 50 laipsnių. Nuo druskų pajuodavo visi metaliniai papuošalai. Pervažiuodami toliau stojam pakelės turguje pigių vaisių ir daržovių. Pakeliui aplankom seniausią medinį tikmedžio budą.
Pasiekiame sukimosi atgal tašką. Mae Salong tipinis kiniečių kalnų kaimas, taigi būdami Tailande nekirsdami sienų lankome Kiniją. Nueiname į arbatos turgų. Užkertame tradicinės kinietiškos antienos, juodosios vištos sriubos ir garintos duonos. Anksti ryte į šitą kaimą nusileidžia kalnų genčių žmonės turguje parduoti derlių ir nusipirkti ūkio prekių. Kiek esame skaitę, atskirame bent keturias gentis. Gražu, mat jie dėvi tradicinius drabužius. Deja, bet ilgakaklės moterys žieduotais kaklais gyvena truputį šiauriau. Važiuodami toliau stojam kitame kaimelyje pakėlėje ir mus užpuola trys gentinės bobulytės. Čiumpa už rankų, parankių, apriša papuošalais, maloniai įkalbinėja ir nepaleidžia kol nenusiperkam rankdarbių.
Sukame atgal į pietus. Pakeliui 1997 metais pradėta statyti ir vis dar statoma baltoji Wat Rong Khun budistų šventykla. Reabilituojam šiuolaikinę architektūrą - įspūdingai gražu ir tuo pat labai paprasta. Visa šventykla dažyta baltai, dekoruota skaidraus veidrodžio mozaikomis ir be galo detali. Švyti saulėje, kaip nežemiškas tvarinys. O viduje, kitas vaizdelis - samsaros rato kančių ir troškimų vaizdavimui naudojami šiuolaikiniai pop motyvai: Kriugeris, Džiaksonas, Neo iš Matricos, Avataras, grobuonis, terminatorius, Žvaigždžių karai ir labiau realūs įvykiai kaip dvynių dangoraižių susprogdinimas bei aplink juos susivijusi kuro pompos žarna. Manau ateities kartoms bus įdomu.
Sekantis mūsų sustojimas sutampa su miestelyje vykstančia muge. Pasivaikštom po gražiai apšviestą pakrantę prie pelkės - ežero. Nuleidžiam saulę į už ežero kyšančius kalnus. Suėdam keptą vištą. Pažiūrim šokančių fontanų. Visi vietiniai vakaroja čia, žmonių masė, o miestelis ištuštėjęs. Groja muzika, visi susėdę prie mažų stalelių vakarieniauja. Jauku ir gražu.
Miestukas kuriame stovi 11-13 a khmerų induistinių šventyklų griuvėsiai, bet įdomiausia ne tai, o beždžionės. Žmonės gyvena mieste kartu su beždžionėm. Ant visų langų grotos, gatvės prekeiviai ginkluoti lazdomis, o vaikai ir kas kelintas vietinis eidami gatve nešasi laidynes. Bet budizmas neleidžia skriausti gyvūnų, tai ir gyvena kartu. Drąsa ir naglumas jų begalinis. Lankant Phra Prang Sam beždžionių nusėstus griuvėsius Daumantui tenka būti apspistam mažylių. Ant rankų, kojų, galvos sulipa šešiese ir tikrina visus pakabukus, apyrankes, auskarą ir kišenes, o pabandyk priešintis - įkąs. Vėliau pastebim, kad iš kišenės ištraukė atsarginį vaizdo kameros elementą, teks ieškoti naujo.
Labiausiai lankomas ir laikomas vienu gražiausiu pasaulyje. Nuo ryto iki vėlyvo vakaro gamtoje. Pasivaikštome takais per vešlias netvarkomas senas džiungles. Nuvažiuojam iki poros giliai džiunglėse esančių krioklių (vienas prie kurio filmuotas "The Beach"). Tigro nepamatėm, bet prižiūrėjom kitų gyvių. Upėje ant rąsto besišildanti stora juoda dvimetrinė gyvatė, nardantis vėžliukas, pakrante sėlinantis didžiulis varanas, o kitas garsiai sėlinantis per sausus lapus, medžių viršūnėmis kelių metrų tarpus peršokantys ir garsiai ūkiantys gibonai, pakelėse tupinčios kiauliauodegių makakų šeimos gražiai spalvotais snukučiais visai nebijančios automobilių, lojantys elniai labiau panašūs į mūsų briedžius, stirnos, įvairiaspalvių paukščių gausybė, drieželiai, po medžiu susisukusi maža rudai juoda gyvatytė. O labiausiai pasisekė, kad grįžtant iš parko užtikome dvylikos laukinių dramblių kaimenę. Prisiartinom iki 100 metrų prie jų straubliais skinančių medžių šakas. Bandoje vienas mažulytis, kurį kiti laiko apsupę ir saugo. Laužomų medžių traškesys, dramblių baubimas ir trimitavimas. Šiurpuliukai. Paliekame juos jau susispietusius nakčiai pievoje.
Grįžtame į Bangkoką ir neišvengiamai, kaip kiekvienoje ilgoje kelionėje, lankome stomotologą. Persidėliojam planus ir nusprendžiam į pietus taip pat važiuoti automobiliu. Iki tolimiausių salų nenusigausim, bet judėsim patogiai ir pasikrovę pilną bagažinę vaisių.
Po šešių mėnesių judėjimo taip arti Indijos vandenyno, bet taip jo ir nepasiekiant, mes galiausiai prie jūros. Paplūdimys čia, tiesa, ne pasakiškas, bet oras minkštas ir puikus, smėlis baltas, yra palmių. Gražu, jei ne fone kyšantys balti viešbučių daugiaaukščiai. Esame tik 150 km nuo Bangkoko ir savaitgalį į Hua Hin suvažiuoja minios tailandiečių. Gatvėse vyksta prekyba, atgyja ir šurmuliuoja naktinis turgus (mūsų vakarieniavimo vieta), o sutemus atsidaro begalė barų ir kavinių. Baruose laukia ar į juos užeiti kviečia jaunos dailios tailandietės, kurios palaikys kompaniją. Šventė vyksta pilnu tempu, šėlionių ir juoko daug. Šypseną kelia tik baltieji senukai drebančia ranka glostantys jaunos tailandietės koją. Beje, žiūrėk neapsirik, bene kas dešimta mergina - vaikinas. Hua Hin labai mėgstamas užsieniečių pensininkų, čia jie perkasi namus, verslus ir gyvena vis grįždami tėvynėn. Thailandas labai nebloga vieta pensininkui, oras puikus, pigiau nei Europoje, maistas skanus, žmonės mandagūs ir paslaugūs, o ir valstybė maloniai priima - padedi į sąskaitą apie 80 tūkst. litų ir esi thailandietis pensininkas, gauni medicininę priežiūrą ir kitas garantijas. Pensijinis amžius - 50 m.
Vien dėl jo verta vykti į Tailandą. Kaip teisingai sakė Artūras: kasdieną laukiu pietų. Begalė jūros gėrybių, žuvies, daržovių ir vaisių. Virtuvė paremta keturių skonių derinimu: aštru, saldu, rūgštu, sūru ir jaustis turi visi tolygiai. Mūsų mėgstamiausi: vištienos kokosų pieno sriuba Tom Kha, Tom Yum krevečių sriuba, ant grotelių kepta žuvis ar krevetės, žalių papajų salotos, ryžių makaronai. Nuostabi kava.
Tęsiant apie maistą: Kūčioms Tinkamės pas Artūrą, išieškome Tesco lentynas ir pasiruošiam silkės su morkom, keptos silkės su grybais, burokėlių ir baltos mišrainės. Net juodos duonos randame, o desertui ananasas su dragonfruit. Taip ir kūčiavojam tradiciniais valgiais po palmėm prie baseino.
Planavome važiuoti į Mu Koh nacionalinį parką, bet likus porai kilometrų užmatėm bambukinius bungaliukus ant jūros kranto. Užsukom paklausti kainos ir likom sutikti naujųjų metų, o tada dar ir dar ir maloniai strigom vienuolikai dienų. Esam netoli turistinio Hat Sai Ri paplūdimio, bet iki čia joks turistas neužklysta. Įlankoje kur esame, panašu, yra tik dvi poilsiavietės ir čia atvažiuoja tik vietiniai iš Chumphono ir tik savaitgaliais. Taigi kitas dienas visas kelių kilometrų paplūdimys su palmėmis, turkio mėlynumo jūra ir salomis horizonte tik mūsų. Maudomės, deginamės, statom smėlio pilis, žaidžiam kokosiukais kubą, skaitom knygas, kabom hamakuose, pradėjom BloodBowlo mini lygą, miegam kiek tinkami, vaikščiojam paktante, vakarais kurenam laužą, o naktimis stebim tekantį Jupiterį ir nepažįstamas žvaigždes.
Iš ten į Amphawą, Thailando Veneciją. Miestukas išvagotas kanalų, o prie jų įsikūrę žmonės nameliuose ant polių. Vietoje automobilių valtys, o prekyba vyksta tiesiai iš jų. Savaitgaliais būna įspūdingas plaukiantis turgus. Čia mus, tarytum senus draugus, į nuostabų viešbutuką priima italas. Jaukiai vakarojam, gražioje terasoje, vakarienei gauname itališko maisto. Ryt kava ir į kelią. Sunki diena ilgai vairuojant gausiame eisme aplenkiant Bangkoką ir nakvynė neypatingame Nakhon Rachasima. Dar diena, jau ramesnio, kelio iki Khon Kaen, kuriame pasivaikštom iki ežero. Ir paskutinė vairavimo diena iki pasienio miesto Nong Khai.
Paskutines dvi dienas važiuojame per menkai apgyvendintą Tailando dalį. Aplink begaliniai laukai. Dabar pats viduržiemis, tai ore tvyro lietuviško ankstyvo rudens jausmas ir kvapas. Medžiai lyg ir norėtų ruduoti, o laukuose nupjauti javai. Melancholija puola. Galėtum ir suklysti kur esi jei ne palmės. Dienomis +23 ir saulėta.
Nong Khai
Plataus Mekongo pakrantėje, o kitame krante Laosas. Čia užsibūname ilgiau, mat įsigijome planšetuką, o čia geras internetas, tai tvarkome nuotraukas. Rytoj jau į Laosą.
Esame sužavėti Thailandu, jau daugsyk rašėm, bet pasikartosim - draugiški, smagūs žmonės, puikus oras, nuostabus maistas, fantastiška gamta, tvarka ir budistinė ramybė. Visiškai suprantame, kodėl tiek užsieniečių pasirinko gyventi čia (jų sutinkame kasdien, pačių įvairiausių istorijų). Jei taip labai jūsų nesiilgėtume...
260 dienų (25600 km) kelyje.
Tailando nuotraukos prasideda čia.
Kitos Nuotraukos:
Džiugiai pranešame, kad galiausiai susitvarkėme visas nuotraukas, nuo pat centrinės Indijos. Šia gausybe tikimės praskaidrinti jums tamsius žiemos vakarus. Rekomenduojame žiūrėti dalimis, nes labai jau daug :)
Indijos nuotraukų tęsinys čia.
Bangladešo nuotraukos čia.
Nepalo čia.
Jei nuotraukų nuorodos neveikia:
Indijos tęsinys: https://skydrive.live.com/#cid=AB6118100F2A1572&id=AB6118100F2A1572%215970&v=3
Bangladešo: https://skydrive.live.com/#cid=AB6118100F2A1572&id=AB6118100F2A1572%214114&v=3
Nepalo: https://skydrive.live.com/#cid=AB6118100F2A1572&id=AB6118100F2A1572%214492&v=3
Thailando: https://skydrive.live.com/#cid=AB6118100F2A1572&id=AB6118100F2A1572%215720&v=3
