Cuenca
Musu laimei tai ko ieskojom ir neradom Peru visai atsitiktinai atradome ir Ekvadore. Tradicinis patiekalas - kepta juru kiaulyte - skanumelis. Paruosimas tik kad ziaurokas, mat jas praziodina ir uzmaunama ant gan storo baslio, uztat odele tampa maloniai paskrudusi ant zariju. Tokia laime pakeliui i Pink Floyd garsiausiu temu atliekamu gyvai vakara (confortobly numb, another brick, Wish you were here ir t.t.). Nuostabus kamerinis vakaras kiemelyje panasiam i mokytoju namu, tik su palmem.
Guayaquil
Vel soktelejom i Ramiojo pakrante. Didziausias Ekvadoro miestas, todel planas tik vienai dienai. Geras pavyzdys kaip didmiestyje galima tvarkyti viesasias erdves - pacieme centre parkas su vezliais, karpiais ir ISPUDINGO dydzio iguanomis, kurios laisvai begioja po gelynus ir karstosi medziaias, o is vaiku vagia saldumynus. Prasiejome miesto pasididziavimu - Malecon2000 - mega siuolaikiskai sutvarkyta upes pakrante. Tik kad jaukumo truksta (prisiminkim Basanaviciaus gatves Palangoje pokyti).
Montanita
Visai neplanuota vykti, bet strigta 5 dienoms. Mazas, jaukus (neskaitant triju turistiniu gatviu) kurortinis kaimelis Ramiojo pakranteje garsejantis geriausiomis surfinimo bangomis. Pasurfint nesurfinom, bet labai mielai pasitaskeme ir buvome pataskyti dvimetriniu bangu. Smagumelis. Daug pasivaiksciojimo papludimiais, kriauklyciu rinkimo ir ramybes. Matem tolumoje banginiu fontnus. Is vietiniu zveju nusipoirkom ir gaminomes sviezia gabala ryklio. Matyt butume strige dar ilgiau, bet dabar cia ziema t.y. debesuotasis sezonas su nenuspejama dulksna, bet karsta. Labai gerai pailsejom ir atgavom jegu tolimesniems zygiams. Valio
Puerto Lopez
Pakeliui i Puerto Lopez dar issokom Ayampej, bet kadangi nieko idomaus neradom iskart ir isdumem. Tai ko ieskojom radom Puerto Lopeze, vidutinio dydzio zveju miestelyje. Banginiai. Dideli, mesingi ir galingi. Pasijamem tura i banginiu stebejima. Ispudinga. Pavyko rasti 2 suaugusius su mazyliu, kuris mielai sokinejo is vandens ir rode fintus. OPA. Kartais budavo, net baisu kaip arti jie priplaukdavo. Rankos istieses nepaliesi, bet... Be to dar paziurejom raudonpagurkles fregatas ir melynakojus paukscius (tokius kaip Galapaguose veisiasi). Kadangi iki autobuso turejom grazaus laiko, uzkandom vaisiu ir pasivaiksciojom pakrante, kuri visiskai kitokia nei Montanitoje, tik kad labai jau baisiai siukslina. Liudna. Naktinis autobusas i Quito - Ekvadoro sostine.
Quito
Labai sekmingai susiradome pigia nakvyne paciame centre. Didziulis kambarys, sename name kurio koridoriai nukabinti senovinio Quito nuotraukomis, o per didziuli langa matosi Pichincha vulkanas. (beje kambaryje kabo foto kaip jis verzesi 1999 m :) Salia yra duonine, tai rytais zadina puikus kvapai.
Quito miestas pilnas veiksmo ir idomybiu. Pirma diena praleidom vien vaikstinedami po istorini senamiesti (beje Quito yra pirma Unesco paskelbta saugoma vieta). Nuostabios baznycios, siauros gatveles ir boheminiai rajonukai, didziausi ir graziausi parkai. Aplankeme puikiausia prieskolonijiniu civilizaciju raidos Ekvadoro teritorijoje muzieju. Genciu ir kulturu gausybe ir ivairove suzavejo. Gaila neleido foto, mat keramiku grozis ir savitumas bei kestumas nesuvokiamas, net dabartineje gausoje, o kokybe ir detalumas didziai lenkia dabartinius tiapliapiskumus. Kita diena patraukeme i prabangesni ir naujesni Mariscal rajona. Didelio ispudzio nepaliko, bet pasivaikscioti jaukus. Isvaiksciojom turgus. Beje vakare visame mieste parkuose buvo belenkokios muzikos nemokamu koncertu - savivaldybes skatina viesuju erdviu naudojima, tai labi mielai pasiklausem vietinio folko ir dudu, o nakcia stebejome didziuli maratono begima miesto gatvem. Trecia diena issiruosem i rimtesni zygi. Tiesiai i ta pati, pro langa matoma Pichincha ugnikalni. Laimei viso kelio kopti nereikejo, mat iki 4053m auksciuo kelia teleferikas, o likusi gabala iki 4794m tenka keberiotis savom kojytem gan lengvu takeliu (tik keliose vietose kaip kalnu oziam). Deja bet oras nenusiseke, be to plonokai apsirenge buvom, tai iveikem tik 2/3 kelio ir kaktomis atsireme i debesis bei is ju sklindancia dregme su salciu pasukom atgal. Vienok vaizdai nenusakomi: po kojom toli toli betoniniu kaladeliu Quitas, o tolumoje snieguotu virsuniu puosiami kiti ugnikalniai. Debesu lubos iki horizonto, o tolumoje lietuje zaidzianti saule kurianti nenusakomo dydzio vaivorykstes. Nusileidom truputuka pavarge, bet laimingi ir prateseme diena parke vakarodami ir svesdami Agnytes 26 su nuostabiu mesos tortu :) kiekvienas renkasi kas arciau sirdies.
Musu laimei tai ko ieskojom ir neradom Peru visai atsitiktinai atradome ir Ekvadore. Tradicinis patiekalas - kepta juru kiaulyte - skanumelis. Paruosimas tik kad ziaurokas, mat jas praziodina ir uzmaunama ant gan storo baslio, uztat odele tampa maloniai paskrudusi ant zariju. Tokia laime pakeliui i Pink Floyd garsiausiu temu atliekamu gyvai vakara (confortobly numb, another brick, Wish you were here ir t.t.). Nuostabus kamerinis vakaras kiemelyje panasiam i mokytoju namu, tik su palmem.
Guayaquil
Vel soktelejom i Ramiojo pakrante. Didziausias Ekvadoro miestas, todel planas tik vienai dienai. Geras pavyzdys kaip didmiestyje galima tvarkyti viesasias erdves - pacieme centre parkas su vezliais, karpiais ir ISPUDINGO dydzio iguanomis, kurios laisvai begioja po gelynus ir karstosi medziaias, o is vaiku vagia saldumynus. Prasiejome miesto pasididziavimu - Malecon2000 - mega siuolaikiskai sutvarkyta upes pakrante. Tik kad jaukumo truksta (prisiminkim Basanaviciaus gatves Palangoje pokyti).Montanita
Visai neplanuota vykti, bet strigta 5 dienoms. Mazas, jaukus (neskaitant triju turistiniu gatviu) kurortinis kaimelis Ramiojo pakranteje garsejantis geriausiomis surfinimo bangomis. Pasurfint nesurfinom, bet labai mielai pasitaskeme ir buvome pataskyti dvimetriniu bangu. Smagumelis. Daug pasivaiksciojimo papludimiais, kriauklyciu rinkimo ir ramybes. Matem tolumoje banginiu fontnus. Is vietiniu zveju nusipoirkom ir gaminomes sviezia gabala ryklio. Matyt butume strige dar ilgiau, bet dabar cia ziema t.y. debesuotasis sezonas su nenuspejama dulksna, bet karsta. Labai gerai pailsejom ir atgavom jegu tolimesniems zygiams. Valio
Puerto Lopez
Pakeliui i Puerto Lopez dar issokom Ayampej, bet kadangi nieko idomaus neradom iskart ir isdumem. Tai ko ieskojom radom Puerto Lopeze, vidutinio dydzio zveju miestelyje. Banginiai. Dideli, mesingi ir galingi. Pasijamem tura i banginiu stebejima. Ispudinga. Pavyko rasti 2 suaugusius su mazyliu, kuris mielai sokinejo is vandens ir rode fintus. OPA. Kartais budavo, net baisu kaip arti jie priplaukdavo. Rankos istieses nepaliesi, bet... Be to dar paziurejom raudonpagurkles fregatas ir melynakojus paukscius (tokius kaip Galapaguose veisiasi). Kadangi iki autobuso turejom grazaus laiko, uzkandom vaisiu ir pasivaiksciojom pakrante, kuri visiskai kitokia nei Montanitoje, tik kad labai jau baisiai siukslina. Liudna. Naktinis autobusas i Quito - Ekvadoro sostine.
Quito
Labai sekmingai susiradome pigia nakvyne paciame centre. Didziulis kambarys, sename name kurio koridoriai nukabinti senovinio Quito nuotraukomis, o per didziuli langa matosi Pichincha vulkanas. (beje kambaryje kabo foto kaip jis verzesi 1999 m :) Salia yra duonine, tai rytais zadina puikus kvapai.
Quito miestas pilnas veiksmo ir idomybiu. Pirma diena praleidom vien vaikstinedami po istorini senamiesti (beje Quito yra pirma Unesco paskelbta saugoma vieta). Nuostabios baznycios, siauros gatveles ir boheminiai rajonukai, didziausi ir graziausi parkai. Aplankeme puikiausia prieskolonijiniu civilizaciju raidos Ekvadoro teritorijoje muzieju. Genciu ir kulturu gausybe ir ivairove suzavejo. Gaila neleido foto, mat keramiku grozis ir savitumas bei kestumas nesuvokiamas, net dabartineje gausoje, o kokybe ir detalumas didziai lenkia dabartinius tiapliapiskumus. Kita diena patraukeme i prabangesni ir naujesni Mariscal rajona. Didelio ispudzio nepaliko, bet pasivaikscioti jaukus. Isvaiksciojom turgus. Beje vakare visame mieste parkuose buvo belenkokios muzikos nemokamu koncertu - savivaldybes skatina viesuju erdviu naudojima, tai labi mielai pasiklausem vietinio folko ir dudu, o nakcia stebejome didziuli maratono begima miesto gatvem. Trecia diena issiruosem i rimtesni zygi. Tiesiai i ta pati, pro langa matoma Pichincha ugnikalni. Laimei viso kelio kopti nereikejo, mat iki 4053m auksciuo kelia teleferikas, o likusi gabala iki 4794m tenka keberiotis savom kojytem gan lengvu takeliu (tik keliose vietose kaip kalnu oziam). Deja bet oras nenusiseke, be to plonokai apsirenge buvom, tai iveikem tik 2/3 kelio ir kaktomis atsireme i debesis bei is ju sklindancia dregme su salciu pasukom atgal. Vienok vaizdai nenusakomi: po kojom toli toli betoniniu kaladeliu Quitas, o tolumoje snieguotu virsuniu puosiami kiti ugnikalniai. Debesu lubos iki horizonto, o tolumoje lietuje zaidzianti saule kurianti nenusakomo dydzio vaivorykstes. Nusileidom truputuka pavarge, bet laimingi ir prateseme diena parke vakarodami ir svesdami Agnytes 26 su nuostabiu mesos tortu :) kiekvienas renkasi kas arciau sirdies.
Cotopaxi NP
Cotopaxi - 5897 m - auksciausias pasaulio veikiantis ugnikalnis. Sioje keliones dalyje musu keliai su Agnyte dienai issiskiria. Daumantas lipa i kalna.
Po ilgu gido paiesku, mat veda po 2 zmones, radome agentura. Ryte 8 valanda prie agenturos duru suzinau, kad musu grupe 6 zmones (2 cekai, vokietis, olandas ir prancuzas). Pervaziuojam i Nac parka ir ikopiam iki pirmojo tasko 4867m, kur nakvosim ir lauksim vidurnakcio, kada planuojama kopimo pradzia. Jau tada issiaiskinam, kad cekai kops atskirai, mat ju letesnis tempas. Mane jama nedidele baime, mat panasu, kad vokieti ir olanda poruos kartu (abu su patirtimi) vokietis isvis cia atvaziaves kopineti ir jau 4 virsunes pajames, o man paliks prancuza, kuris akivaizdziai nepakankamai aklimatizavesis ir kas baisiausia nelabai motyvuotas. Jama parke, mat jei vienas poroje del altitudes pasijunta blogai - grizta visa grupe su gidu. Beje pats lipimas, pagal aprasymus, nera sudetingas - didzioji sudetingumo dalis yra zema temperatura (iki -10), galimas vejas ir zinoma altitude bei oro trukumas. Taigi papietaujam sociai ir apie 18 val einam miegot. Bet koks ten miegas - vartymasis, o cia dar man pradeda baisiai galva skaudet, altitude daro savo. O kai pabudus dar ima lengvai pykinti isvis imu abejoti ar ikopsiu. Taigi keliames 24 val ir pakuojames bei rengiames (as letai, mat galva ir skrandis belenkoki). Suzinome, kad prancuza apie 23 val taip susuko, kad nuveme visus kampus ir buvo isvestas zemyn. Cia as nudziungu, nes ne kalne tai nutiko ir niekam grizt neteko, bet tuo pat metu mums pasako, kad gidas liko tik vienas ir eisime trise su vienu gidu. Opa - tai dabar as silniausia grandis. Bet dar budamas Quite itariau, kad galiu tureti problemu su skrandziu ir apdairiai nusiprkau energetiko, visada padeda, padejo ir sikart. Taigi susipakuojam, (as nieko nevalgau ir pirmyn). Apie 00:40 pajudam. Po valandos kopimo pasiekiame sniega. Uzsidedam kates (metalinius batu dantis), issitraukiam sniego kirtiklius, susirisam virve ir tesiam. Tuo momentu nuo gryno oro ir salcio pasitvarko savijauta. Kopimas sniegu ir ledu reikalauja jegu ir igudimo, bet mokausi greit ;) Beje vietomis kopiame iki 48 laipsniu statumu. Kai buname ikope apie 1/3 kelio pasijuntu pakankmai sveikas ir pabandau isimesti i save gabaliuka sokolado, po kurio visa juostele, kas ijungia antra kvepavima. Jau esu tikras, kad ilipsiu. Zingsnis po zingsnio (beje daznai zingsnis yra tik 10 cm) dar 4 valandos kopimo, keli pailsejimai, kelios aplenktos grupes (mes isejom priespaskutiniai). Vaizdu jokiu, nes kopiam nakti su zibintuveliais, taigi matai tik konturus kalno ir kas po kopjom. Zingsnis ikvepi, zingsnis iskvepi. Dar valanda sunkaus kopimo ir pasiekiame paskutini poilsio taska, nuo kurio iki virsunes tik 20% kopimo. Bet ta atkarpa sudetingiausia ir staciausia. Priekyje musu tik viena grupe. Pajudam. Dar pusvalandukas ir ima breksti, apsisviecia debesys ir atsiveria vaizdas i sleni. Uzspaudzia sirdi grozis, zluimbiu kaip maza mergaite ir juokiuosi tuo pat metu - nenusakomas grozis ir jausmas. Betkoks sunkumas kojose ir valioje dingsta - atsiranda trecias kvepavimas - labiau sparnai. Pradeda jaustis, kad olandui sunku (nusileidus sake, kad tuo metu mane, kad mirs). Kopiant toliau sutinkam pirmaja grupe griztancia (mat mergaitei luzo kate - galiu tik isivaizduoti ju apmauda). Taigi toliau kopiam pirmi, kas darba padaro gerokai sunkesni, nes reikia daryti kelia per sviezia sniega ir dar saugotis pusmetrinio plocio ledo skilimu, kurie nueina gilyn iki bedugnes. Bet mes galim. Likus 10 min iki virsunes teka saule ir musu kopiamas kalnas meta nuostabu seseli ant pasaulio. Paskutine atkarpa vienos pedos platumo atbraila, dar viena statmenai ir mes pirmieji pasiekiam virsune. Suksmai, apsikabinimai, juokas. Tada ramybe. Visa virsune musu. Be neivienos pedos. Su vaizdais i visa pasauli, i kitas virsunes virs debesu, i kratreri, i sniego neitiketinas formas. Po 10 min ateina sekanti grupe. Uzkandam ir zemyn. Beje zemyn greiciau, bet ne ka lengviau. Taigi visas kopimas 8 ilgos valandos. Ispudzio ir potyrio nenusakomai (tikrai nenusakomai ir nepalyginamai) daug. Kai susirenka visos grupes gidai pagiriamai pirstais bado vokieti ir mane sakydami, kad mudu esam mas fuertes - stipriausi (neblogai, kaip pirmam kopimui:) Bijau radau nauja hobi (reiks broli judint, kad imtu kartu i kalnus :).
Sito pranesimo foto prasideda cia.
