Santa Marta
Tradicinis Karibu miestelis. Kadangi nelabai turistinis, nenulaizytas. Tiksliau didelis, siukslinas, triuksmingas turgus. Taip jie cia ir gyvena. Atlikom du darbus: aplankem nedideli aukso muzieju ir nusipirkom bilietus i Europa. Taigi visa kas gera baigiasi... bet prasideda kita. Dar kaip ir nesinoretu, bet gavom labai pigiai, tai jau sventem busim gimtinej. Et.
Taganga
Visisikai netoli nuo ne tiek turistines Santos Martos ikurtas, turistu uzplustas miestelis. Visa kas skirta parduoti ar aptarnauti. O netoliese uz kalno esantis papludimys pilnai uzstatytas didelemis sandelio tipo pavesinemis turistu maitintimui, girdymui ir kitokiam nugrezimui. Pats papludimys savaime nejaukus ir vanduo toli grazu ne melynas. Bet panasu, kad butent sia vieta renkasi kolumbieciai. Isimaudyti ir sedint pajury paklausyt bangu musos buvo gera, bet iskart po to dumem atgal.
Ciudad Perdida
Visas siaurinis Kolumbijos regionas (daugmaz Lietuvos ploto) pries ispanu isiverzima buvo apgyvendintas Tayronos kulturos indenu. Cia ju gyveno begale, o didziausiame ju mieste - Ciudad Perdida (800-1500 m) gyveno apie 5000 zmoniu. Visa sita liaudis buvo skirta valdovui-kasikei patarnauti ir padeti, o gentys buvo klajokliu. Del gamtos istekliu gausos nepazinojo nei zemdirbystes, nei gyvulininkystes ir gyveno klajokliu gyvenima placiai pasklide po visa teritorija i si miesta grizdami tik ceremoniju ir susirinkimu metu. Tayrona buvo puikus auksakaliai (ispanai manau tai pamego) ir pazinojo augalu savybes, bei is ju sulciu misiniu dare rugstis akmendirbystei. Indenai begdami nuo ispanu paliko miesta ir jis buvo pasiglemztas dziungliu, o is naujo atrastas tik 1972 m kai kapu plesikai eme atnesineti aukso dirbiniu. Nuo 1975 pradeta restauracija, o 1982 i ten atvyko pirma turistu grupe.
Taigi pasijamem ir mes sesiu dienu tura giliai dziunglen lankyti Ciudad Perdidos. Trys dienos pirmyn, tada 1200 laipteliu aukstyn ir 2,5 dienos atgal. Musu 9 zmoniu grupe: australas James - linksmas ir paprastas, kanadietis Curtis - daug apkeliaves 45 m vyras siuo metu lankantis P.Amerikos salis pagal abecele (buves Lietuvoj), anglas Alex - kompiuterastas besimokantis kinieciu kalbos meiles sumetimais, 2 kolumbietes - mama Luisa Maria ir dukra Nataly - mama advokate judanti sraiges greiciu, o dukra jauna busima teisininke visiskai priklausoma nuo mamos, ir jaunavedziu pora italas Alberto - picu kepejas ir kolumbiete Mary - mergaite kilusi is Kolumbijos nesaugaus rajono, pripasakojusi visokiausiu idomybiu apie gatves gyvenima, zudynes ir narkotikus ir 2 faini bashmukai is LT. Taigi su grupe kaip visada mums pasiseka keista ir idomi. Griztatnt gidas pripasakojo visokiausiu kolumbietisku siaubo istoriju, raganysciu, paprociu ir juoku.
Pakeliui prisiziurejom visokiausios augalijos nuo mazulyciu samanu iki 500 metu storakamieniu Caracoli medziu apaugusiu lijanom ir kitais augalu sluoksniais su augalu sluoksniais. Kirtom kelias upes ir saltinius vietomis iki juosmens. Aptikom keliolika kriokliu. Indenu kaima ir gyvenvietes. Klampojom per purvynus ir slydom nuo molio kalnu. Kilom ir leidomes. Kovojom su moskitais ir kvepavom gryniausiu oru. Nepamirskime pamineti, kad ejom tropiniu liuciu sezonu, taigi kasdien bent kelias valandas kiaurai slapi. Pasaka, ne? Mums tai gryna atostoga: jokio miesto triuksmo ir smarves, maistas patiektas, lova ar hamakas paruosti. Pats Ciudad Perdida iki kurio reikia uzlipti 1200 slidziu laipteliu, tik dalinai isvalytas nuo dziungliu ir tik ijungus vaizduote atsiskleidzia kaip miestas, bet terasos ir akmendirbyste ispudinga. Laimei gidas patyres ir islike informacijos is ispanu metrasciu. Grizus buvo jausmas kad sis turas truko bent menesi.
Siuo metu regijone vel gyvena indenai. tolimi Tayronos palikuonys - Arsario ir Cogi gentys. Laukiniai zmones. Su savo balta tradicine apranga. Labai keistas jausmas, kai susitinki takelyje praeinancia seima (vis dar gyvena dalinai klajokliu budu), o moteriske priejusi be jokiu zodziu ima ciupineti tavo apyrankes ir tiesiog nueina sau, o aplink tik medziai. Regione gyvena tok apie 280 indenu. Dabartinis ju gyvenimo budas gan keistas: svarbiausia uzduotis reprodukcija. Sulaukes 16-18 m jaunuolis gauna kokos ir poporo (kramtymui ir mastymui) ir jauna 14-16 m zmona, kuri savo ruoztu gauna adata (siuti krepsius is Fice augalo) ir kasmet jie ima gimdyti po vaika tol kol moteris gali, o kai negali, vyras ima nauja zmona ir jie tesia reprodukcija gyvendami trise. Jei atsitinka taip, kad vis dar galincios gimdyti moters vyras mirsta, ji ima jauna vyra ir ta pati istorija. Taigi klajoja seimomis, renka vaisius (laukinius avokadus, platanus, bananus, lulo, ir belenka) taip pat jau sodina bulves, juka ir pan, augina kiaules, mulus, vistas, karves ir t.t. medzioja, bet yra visikai pamirse savo proteviu augalu pazinima, akmendirbyste, o aukso neturi. Uztat daro verinius is plastikiniu karoliuku :) Taip pat daug ju sutikom stovyklavietese kur lauzyta ispanu kalba (turi savo kalbas) galima pabendrauti, bet dazniausiai jie cia, kad parduoti koki krepsi ar gauti maisto. Vaikai nuolat praso saldumynu: ¨tienes dulche?¨ Keisti jie, tie laukiniai zmones. Kitoki.
Nuotraukas ziurekit per nuoroda desinej virsuj (nuo IMG_3257), jei SkyDrive jau atsigaves. Tikiuosi sukele.
Tradicinis Karibu miestelis. Kadangi nelabai turistinis, nenulaizytas. Tiksliau didelis, siukslinas, triuksmingas turgus. Taip jie cia ir gyvena. Atlikom du darbus: aplankem nedideli aukso muzieju ir nusipirkom bilietus i Europa. Taigi visa kas gera baigiasi... bet prasideda kita. Dar kaip ir nesinoretu, bet gavom labai pigiai, tai jau sventem busim gimtinej. Et.
Taganga
Visisikai netoli nuo ne tiek turistines Santos Martos ikurtas, turistu uzplustas miestelis. Visa kas skirta parduoti ar aptarnauti. O netoliese uz kalno esantis papludimys pilnai uzstatytas didelemis sandelio tipo pavesinemis turistu maitintimui, girdymui ir kitokiam nugrezimui. Pats papludimys savaime nejaukus ir vanduo toli grazu ne melynas. Bet panasu, kad butent sia vieta renkasi kolumbieciai. Isimaudyti ir sedint pajury paklausyt bangu musos buvo gera, bet iskart po to dumem atgal.
Ciudad Perdida
Visas siaurinis Kolumbijos regionas (daugmaz Lietuvos ploto) pries ispanu isiverzima buvo apgyvendintas Tayronos kulturos indenu. Cia ju gyveno begale, o didziausiame ju mieste - Ciudad Perdida (800-1500 m) gyveno apie 5000 zmoniu. Visa sita liaudis buvo skirta valdovui-kasikei patarnauti ir padeti, o gentys buvo klajokliu. Del gamtos istekliu gausos nepazinojo nei zemdirbystes, nei gyvulininkystes ir gyveno klajokliu gyvenima placiai pasklide po visa teritorija i si miesta grizdami tik ceremoniju ir susirinkimu metu. Tayrona buvo puikus auksakaliai (ispanai manau tai pamego) ir pazinojo augalu savybes, bei is ju sulciu misiniu dare rugstis akmendirbystei. Indenai begdami nuo ispanu paliko miesta ir jis buvo pasiglemztas dziungliu, o is naujo atrastas tik 1972 m kai kapu plesikai eme atnesineti aukso dirbiniu. Nuo 1975 pradeta restauracija, o 1982 i ten atvyko pirma turistu grupe.
Taigi pasijamem ir mes sesiu dienu tura giliai dziunglen lankyti Ciudad Perdidos. Trys dienos pirmyn, tada 1200 laipteliu aukstyn ir 2,5 dienos atgal. Musu 9 zmoniu grupe: australas James - linksmas ir paprastas, kanadietis Curtis - daug apkeliaves 45 m vyras siuo metu lankantis P.Amerikos salis pagal abecele (buves Lietuvoj), anglas Alex - kompiuterastas besimokantis kinieciu kalbos meiles sumetimais, 2 kolumbietes - mama Luisa Maria ir dukra Nataly - mama advokate judanti sraiges greiciu, o dukra jauna busima teisininke visiskai priklausoma nuo mamos, ir jaunavedziu pora italas Alberto - picu kepejas ir kolumbiete Mary - mergaite kilusi is Kolumbijos nesaugaus rajono, pripasakojusi visokiausiu idomybiu apie gatves gyvenima, zudynes ir narkotikus ir 2 faini bashmukai is LT. Taigi su grupe kaip visada mums pasiseka keista ir idomi. Griztatnt gidas pripasakojo visokiausiu kolumbietisku siaubo istoriju, raganysciu, paprociu ir juoku.
Pakeliui prisiziurejom visokiausios augalijos nuo mazulyciu samanu iki 500 metu storakamieniu Caracoli medziu apaugusiu lijanom ir kitais augalu sluoksniais su augalu sluoksniais. Kirtom kelias upes ir saltinius vietomis iki juosmens. Aptikom keliolika kriokliu. Indenu kaima ir gyvenvietes. Klampojom per purvynus ir slydom nuo molio kalnu. Kilom ir leidomes. Kovojom su moskitais ir kvepavom gryniausiu oru. Nepamirskime pamineti, kad ejom tropiniu liuciu sezonu, taigi kasdien bent kelias valandas kiaurai slapi. Pasaka, ne? Mums tai gryna atostoga: jokio miesto triuksmo ir smarves, maistas patiektas, lova ar hamakas paruosti. Pats Ciudad Perdida iki kurio reikia uzlipti 1200 slidziu laipteliu, tik dalinai isvalytas nuo dziungliu ir tik ijungus vaizduote atsiskleidzia kaip miestas, bet terasos ir akmendirbyste ispudinga. Laimei gidas patyres ir islike informacijos is ispanu metrasciu. Grizus buvo jausmas kad sis turas truko bent menesi.
Siuo metu regijone vel gyvena indenai. tolimi Tayronos palikuonys - Arsario ir Cogi gentys. Laukiniai zmones. Su savo balta tradicine apranga. Labai keistas jausmas, kai susitinki takelyje praeinancia seima (vis dar gyvena dalinai klajokliu budu), o moteriske priejusi be jokiu zodziu ima ciupineti tavo apyrankes ir tiesiog nueina sau, o aplink tik medziai. Regione gyvena tok apie 280 indenu. Dabartinis ju gyvenimo budas gan keistas: svarbiausia uzduotis reprodukcija. Sulaukes 16-18 m jaunuolis gauna kokos ir poporo (kramtymui ir mastymui) ir jauna 14-16 m zmona, kuri savo ruoztu gauna adata (siuti krepsius is Fice augalo) ir kasmet jie ima gimdyti po vaika tol kol moteris gali, o kai negali, vyras ima nauja zmona ir jie tesia reprodukcija gyvendami trise. Jei atsitinka taip, kad vis dar galincios gimdyti moters vyras mirsta, ji ima jauna vyra ir ta pati istorija. Taigi klajoja seimomis, renka vaisius (laukinius avokadus, platanus, bananus, lulo, ir belenka) taip pat jau sodina bulves, juka ir pan, augina kiaules, mulus, vistas, karves ir t.t. medzioja, bet yra visikai pamirse savo proteviu augalu pazinima, akmendirbyste, o aukso neturi. Uztat daro verinius is plastikiniu karoliuku :) Taip pat daug ju sutikom stovyklavietese kur lauzyta ispanu kalba (turi savo kalbas) galima pabendrauti, bet dazniausiai jie cia, kad parduoti koki krepsi ar gauti maisto. Vaikai nuolat praso saldumynu: ¨tienes dulche?¨ Keisti jie, tie laukiniai zmones. Kitoki.
Nuotraukas ziurekit per nuoroda desinej virsuj (nuo IMG_3257), jei SkyDrive jau atsigaves. Tikiuosi sukele.
