Oruro
Grazus mazas miestelis su kiaurai einanciu gelezinkeliu centrine gatve, tyliais pastaugimais isvaikantis ant begiu isikurusius prekeivius. Jauku, matyt todel kad pirma kart Bolivijoje jauciames ne nematomi - su mumis bendrauja, be dideliu musu pastangu.
O idomiausia naujiena matyt yra ta, kad mazame masinu turgelyje pardave Moto dabar vel isijungiame i kuprininiu keliautoju gretas. Liudna buvo parduoti, bet kalnai ir didziuliaia atstumai pakirto jo jegas. Teko atsisakyti, bet nupirko (kad ir nelabai judanti) du broliai is Uyunio, sekmes jiems, o musu vel laukia miegas autobuso sedynese.
Taigi pabuvome dar pora dienu i patraukeme i La Paz
La Paz
Auskciausia pasaulio sostine ir pigiausias Pietu Amerikos miestas.
(Vakariene zmogui sriuba+mesinis antras+arbata = 1,60 Lt, 25 bananai = 1,60Lt , 25 mandarinai = 1Lt, gatves pilnos ivairiausiu uzkandziu po 40 ct, nakvyne dviems = 12Lt naktis) Zodziu - gyvent galima.
Kas grazaus. Pats miestas isikures kaipo krateryje ir aukscio skirtumas mieste yra iki 1 Km, bet tvarka yra, kuo ubagesnis, tuo auksciau. Slaitai nuseti molio plytu trobelemis o tarpeklyje stukso ¨prabangus¨ dangoraiziai. Miestas kaip ir dauguma milijoniniu miestu - purvinas smirdantis ir triuksmingas. Didzioji dalis - nesuvokiamo dydzio turgus.
Zmones tikrai keisti, toks jausmas kad net atejes apsipirkti kliudai jiems arba tiesiog esi nematomas, todel kiekvienas kontaktuoti linkes yra iskamantinejamas ir isklausomas.
Laimei sutikome savo Uyunio ekskursijos draugus is HonKongo, tai buvo naktiniu pasisedejimu ir pasiplepejimu, bei laiko kartu leidimo. Be viso smagumo dar atgavom dali nuotrauku. (jau turim nauja fotika, tai dabar bus ...) Aplankeme muzieju archeologiniu, aukso ir kt kuriu tarpe ir Kokos muziejus, beje jau profesionaliai kramtom koka ir gaudome taninus su kokainais :) Beje tradicija kramtyti kokos lapus jau siekia 5.000 metu, ukininkam leista auginti vietiniam vartojimui, o turgui pilna pirkti, kramto visi. Tiesa jokio narkotinio poveikio - bet kelia budruma, padeda kovoti su altitudes bedom, mazina apetita, tonizuoja ir siaip skanu. Mes juokaujam, kad jie visi cia toki leti ir isizioje del butent tos 5.000 m tradicijos. Net dabartinis Bolivijos prezidentas indenas buvo kokos augintojas iki to.
Tihuanaco
Didziausias Bolivijos archeologijos lobis. Is tiesu ne toks ispudingas kaip reklamuojamas o kas baisiausia vietomis atstatytas , labiausiai tiketina kad visiskai ne autentiskai, bet originaliu ir tikrai ispudingu dalykeliu yra - saules vartai, Wiracocha dievo stabas, piramidziu likuciai ir pan. (Zr. foto).
Labiau mums istrigo kaip svenciami Aimara naujieji metai (saulegriza - tipo Jonines). Pataikeme kaip ir pusiau zinodami. Pasirodo Tihuanaco yra centrine Aimara naujuju metu sventimo vieta, kur liaudiska muzika netyla visa nakti, o zmones nesustodami soka apie lauzus ir geria daug alaus. Belenkokio amziaus zmones. Girti senukai sokdina girtas bobutes, bet nuosirdziai, nes tokia tradicija. Kostiumai tradiciniai, bet puosnus. Taigi ir mes ten buvom alu, midu ... na ir taip toliau.
Vel La Paz
Islydejome Honkongiukus. Jau buvome patys pakile su kuprinemis i kelia, bet kazkaip pagalvojom, kad nusibegom, tai tariam trumpa STOP. Sedim pigiai, valgom skaniai, miegam daug. Intensyviai planuojam kas gi toliau, nes aplenkem plana, reikia naujo. Kaupiam jegas ir jamsim neaprepiama Peru (truputi veliau).
Foto (paskutines su atgautom) prasideda nuo cia:
Grazus mazas miestelis su kiaurai einanciu gelezinkeliu centrine gatve, tyliais pastaugimais isvaikantis ant begiu isikurusius prekeivius. Jauku, matyt todel kad pirma kart Bolivijoje jauciames ne nematomi - su mumis bendrauja, be dideliu musu pastangu.
O idomiausia naujiena matyt yra ta, kad mazame masinu turgelyje pardave Moto dabar vel isijungiame i kuprininiu keliautoju gretas. Liudna buvo parduoti, bet kalnai ir didziuliaia atstumai pakirto jo jegas. Teko atsisakyti, bet nupirko (kad ir nelabai judanti) du broliai is Uyunio, sekmes jiems, o musu vel laukia miegas autobuso sedynese.
Taigi pabuvome dar pora dienu i patraukeme i La Paz
La Paz
Auskciausia pasaulio sostine ir pigiausias Pietu Amerikos miestas.
(Vakariene zmogui sriuba+mesinis antras+arbata = 1,60 Lt, 25 bananai = 1,60Lt , 25 mandarinai = 1Lt, gatves pilnos ivairiausiu uzkandziu po 40 ct, nakvyne dviems = 12Lt naktis) Zodziu - gyvent galima.
Kas grazaus. Pats miestas isikures kaipo krateryje ir aukscio skirtumas mieste yra iki 1 Km, bet tvarka yra, kuo ubagesnis, tuo auksciau. Slaitai nuseti molio plytu trobelemis o tarpeklyje stukso ¨prabangus¨ dangoraiziai. Miestas kaip ir dauguma milijoniniu miestu - purvinas smirdantis ir triuksmingas. Didzioji dalis - nesuvokiamo dydzio turgus.
Zmones tikrai keisti, toks jausmas kad net atejes apsipirkti kliudai jiems arba tiesiog esi nematomas, todel kiekvienas kontaktuoti linkes yra iskamantinejamas ir isklausomas.
Laimei sutikome savo Uyunio ekskursijos draugus is HonKongo, tai buvo naktiniu pasisedejimu ir pasiplepejimu, bei laiko kartu leidimo. Be viso smagumo dar atgavom dali nuotrauku. (jau turim nauja fotika, tai dabar bus ...) Aplankeme muzieju archeologiniu, aukso ir kt kuriu tarpe ir Kokos muziejus, beje jau profesionaliai kramtom koka ir gaudome taninus su kokainais :) Beje tradicija kramtyti kokos lapus jau siekia 5.000 metu, ukininkam leista auginti vietiniam vartojimui, o turgui pilna pirkti, kramto visi. Tiesa jokio narkotinio poveikio - bet kelia budruma, padeda kovoti su altitudes bedom, mazina apetita, tonizuoja ir siaip skanu. Mes juokaujam, kad jie visi cia toki leti ir isizioje del butent tos 5.000 m tradicijos. Net dabartinis Bolivijos prezidentas indenas buvo kokos augintojas iki to.
Tihuanaco
Didziausias Bolivijos archeologijos lobis. Is tiesu ne toks ispudingas kaip reklamuojamas o kas baisiausia vietomis atstatytas , labiausiai tiketina kad visiskai ne autentiskai, bet originaliu ir tikrai ispudingu dalykeliu yra - saules vartai, Wiracocha dievo stabas, piramidziu likuciai ir pan. (Zr. foto).
Labiau mums istrigo kaip svenciami Aimara naujieji metai (saulegriza - tipo Jonines). Pataikeme kaip ir pusiau zinodami. Pasirodo Tihuanaco yra centrine Aimara naujuju metu sventimo vieta, kur liaudiska muzika netyla visa nakti, o zmones nesustodami soka apie lauzus ir geria daug alaus. Belenkokio amziaus zmones. Girti senukai sokdina girtas bobutes, bet nuosirdziai, nes tokia tradicija. Kostiumai tradiciniai, bet puosnus. Taigi ir mes ten buvom alu, midu ... na ir taip toliau.
Vel La Paz
Islydejome Honkongiukus. Jau buvome patys pakile su kuprinemis i kelia, bet kazkaip pagalvojom, kad nusibegom, tai tariam trumpa STOP. Sedim pigiai, valgom skaniai, miegam daug. Intensyviai planuojam kas gi toliau, nes aplenkem plana, reikia naujo. Kaupiam jegas ir jamsim neaprepiama Peru (truputi veliau).
Foto (paskutines su atgautom) prasideda nuo cia:
