Cueva de Guacharo
Tolimiausias musu taskas Venesueloje. Is Maracay i Cumana autobusu Karibu pakrante ir dar galiukas bendru taksiu nuostabaus grozio keliuku tarp kalnu. Ilgiausias lankomas Venesuelos urvas - 10 km, lankoma 1200 m. Stalagtitai, stalagmitai, siauri pralindimai ir didziules kavernos, mineralai ir pozemines upes, visiska tamsa ir vaizduote zadinantys siluetai. Dvieju valandu pasivaiksciojimas su gidu. Urve pilna gyvybes: ziurkiu, krabu, zuvu, voru ir kitu vabzdziu, o svarbiausia, kad gyvena apir 15.000 Guacharu. Guacharas tai toks idomiai evoliucionaves paukstis, panasus i peledos ir sakalo vaika, prisitaikes gyventi visiskoje tamsoje. Taigi dienas leidzia urve, o naktimis dideliais buriais isskrenda maitintis vaisiais. Matyt keisciausias gebejimas orientuotis urvo tamsoje pagal sonara (panasiai kaip sisksnosparniai). Keistokas jausmas kai esamt urve, visiskoje tamsoje girdi ju skleidziamus nezemiskus klyksmus ir spragsejima. Nuotrauku nera, nes grieztai draudziama, blitcas juos akina, del ko jie poto neranda maisto. Pasivaiksciojom iki salimais esancio krioklio pavakarieniaut. Vakare maloniai pasedejom prie urvo angos stebedami pauksciu isskridima maitintis. Visa nakt palapineje klauseme ju klyksmu. O 5 ryto jau buvome (kaip sutarta) paimti i busiuka kuris nuveze iki Chacopata uosto.
Isla Margarita
Pasirinkome persikelima keltu per kur keliasi vietiniai, todel pigiau, greiciau, ne taip patogiai ir zinoma labiau pykinamai :) Tikejomes labiau kurorto, o patekom i ta pacia purvina ir chaotiska Venesuela. Nera ko stebetis, persikelus keltu zmones nepasikeicia. Deja deja, bet ne temporada - suprask lietu sezonas, didele dalis papludimiu uzdaryta ir dar visi sako, kad nesaugu ir negalima nakvoti palapinej. Pasivaiksciojom pakrante prasibegom pagrindine Polimaro gatve, aplankeme aikste ir pasimovem ant klasikinio sukciu triuko su smulkiom ir stambiom kupiurom keisdami pinigus. Meistriskai atlikta apgaule, laimei keitemes mazai, tai ir praradom mazai, bet tai jau buvo paskutinis lasas. Buvome dave Venesuelai antra galimybe mus dziuginti, bet po sito nusprendem: Atgal i Kolumbija. Taigi nusipirkom bilietus i naktini kelta ir dar pasikankine Puerto la Cruz stotyje autobusu pajudejom i Karakasa. Suprask Margarita pamatem, Check :)
Karakasas
Sostine ir didziulis miestas, todel jokio uzsilaikymo ilgiau neplanavom. Atvykom anksti ryte. Palikom daiktus saugykloj. Aplankem pora muzieju, pasivaiksciojom centrinem gatvem, aplankem turgu. Idomesni momentai. Muziejuje tik uzejus akis kimba uz Rodeno mastytojo ... tik po geru 30 sek ateina suvokimas: opa,- gi originalas, ir dar ilgai nesitiki. Kitas nutikimas, is temos sutapimu nera, 8 milijonu mieste bevaikstinedami sutikom pazistama is Cata papaludimio, hmmm. Taigi greita pazintis su Karakasu, beje ne kaip buvo tiketasi, tvarkingas ir svetingas, bet ta pat diena i naktinuka vaziuti i Merida.
Kelione i Bogota
Meridoj, deja uzdarytas ilgiausias pasaulio teleferikas, taigi nusprendem judeti toliau. Sekantis sustojimas San Cristobal, kuriame sukirtom skaniausiu iki siol valgytu empanadu: bulviu kukulis pergrustas mesa ir iskeptas... mmmm... Turguj dar apsipirkom pigesniu socialistiniu produktu ir sedom i kolektyvini taksi iki Cucutos (Kolumbija). Sienos kirtimas greitas ir neskausmingas, pasienieciai puosiasi Kaledoms, tai greit sudejo stampukus be klausimu ;) tik Venesueloj teko susimoketi isvykimo mokesti, kaip nei vienoje PA saly. Is Cucutos jau lipome i autobusa i Bogota, kadangi sitoje puseje siaute didziules audros ir lietus, tai keliai sugriauti tikraja ta zodzio prasme.. Daugybe nuosliauzu, asfaltas suluzes, vanduo, medziai ir tt. Todel kelione uztruko beveik para. Taciau artejant prie Bogotas situacija pasitaise ir pravaziavom pro nuostabaus grozio ir ramybe dvelkencius kalnu kaimelius, svajoniu vieta gyventi. Taigi po triju paru is autobuso i autobusa mes Bogotoje.
Bogota
Kadangi antra kart sitame mieste jauciames kaip namie. Visi sventiskai nusiteike, miestas pasipuoses, centrineje aiksteje net ledo ciuozykla pastatyta. Cia jau panasiau i Kaledas, o ne senis besmegenis Karibuose ;) Paskutines dienos sitam zemyne ramios, apsipirkinejam, valgom vaisius, kuriu matyt labai labai ilgesimes ir stengiames dar pagaudyt saule. Nors cia ne silta, reikia apsiredzius vaikscioti. Pratinames. Dienas be batu teks trumpam pamirst.
.
Nuotraukos nuo cia
.
Matyt daugiau pranesimu is sito pasaulio kampo nebus.. Rytoj i Lektuva.
iki pasimatymo Lietuvoje !
Tolimiausias musu taskas Venesueloje. Is Maracay i Cumana autobusu Karibu pakrante ir dar galiukas bendru taksiu nuostabaus grozio keliuku tarp kalnu. Ilgiausias lankomas Venesuelos urvas - 10 km, lankoma 1200 m. Stalagtitai, stalagmitai, siauri pralindimai ir didziules kavernos, mineralai ir pozemines upes, visiska tamsa ir vaizduote zadinantys siluetai. Dvieju valandu pasivaiksciojimas su gidu. Urve pilna gyvybes: ziurkiu, krabu, zuvu, voru ir kitu vabzdziu, o svarbiausia, kad gyvena apir 15.000 Guacharu. Guacharas tai toks idomiai evoliucionaves paukstis, panasus i peledos ir sakalo vaika, prisitaikes gyventi visiskoje tamsoje. Taigi dienas leidzia urve, o naktimis dideliais buriais isskrenda maitintis vaisiais. Matyt keisciausias gebejimas orientuotis urvo tamsoje pagal sonara (panasiai kaip sisksnosparniai). Keistokas jausmas kai esamt urve, visiskoje tamsoje girdi ju skleidziamus nezemiskus klyksmus ir spragsejima. Nuotrauku nera, nes grieztai draudziama, blitcas juos akina, del ko jie poto neranda maisto. Pasivaiksciojom iki salimais esancio krioklio pavakarieniaut. Vakare maloniai pasedejom prie urvo angos stebedami pauksciu isskridima maitintis. Visa nakt palapineje klauseme ju klyksmu. O 5 ryto jau buvome (kaip sutarta) paimti i busiuka kuris nuveze iki Chacopata uosto.
Isla Margarita
Pasirinkome persikelima keltu per kur keliasi vietiniai, todel pigiau, greiciau, ne taip patogiai ir zinoma labiau pykinamai :) Tikejomes labiau kurorto, o patekom i ta pacia purvina ir chaotiska Venesuela. Nera ko stebetis, persikelus keltu zmones nepasikeicia. Deja deja, bet ne temporada - suprask lietu sezonas, didele dalis papludimiu uzdaryta ir dar visi sako, kad nesaugu ir negalima nakvoti palapinej. Pasivaiksciojom pakrante prasibegom pagrindine Polimaro gatve, aplankeme aikste ir pasimovem ant klasikinio sukciu triuko su smulkiom ir stambiom kupiurom keisdami pinigus. Meistriskai atlikta apgaule, laimei keitemes mazai, tai ir praradom mazai, bet tai jau buvo paskutinis lasas. Buvome dave Venesuelai antra galimybe mus dziuginti, bet po sito nusprendem: Atgal i Kolumbija. Taigi nusipirkom bilietus i naktini kelta ir dar pasikankine Puerto la Cruz stotyje autobusu pajudejom i Karakasa. Suprask Margarita pamatem, Check :)
Karakasas
Sostine ir didziulis miestas, todel jokio uzsilaikymo ilgiau neplanavom. Atvykom anksti ryte. Palikom daiktus saugykloj. Aplankem pora muzieju, pasivaiksciojom centrinem gatvem, aplankem turgu. Idomesni momentai. Muziejuje tik uzejus akis kimba uz Rodeno mastytojo ... tik po geru 30 sek ateina suvokimas: opa,- gi originalas, ir dar ilgai nesitiki. Kitas nutikimas, is temos sutapimu nera, 8 milijonu mieste bevaikstinedami sutikom pazistama is Cata papaludimio, hmmm. Taigi greita pazintis su Karakasu, beje ne kaip buvo tiketasi, tvarkingas ir svetingas, bet ta pat diena i naktinuka vaziuti i Merida.
Kelione i Bogota
Meridoj, deja uzdarytas ilgiausias pasaulio teleferikas, taigi nusprendem judeti toliau. Sekantis sustojimas San Cristobal, kuriame sukirtom skaniausiu iki siol valgytu empanadu: bulviu kukulis pergrustas mesa ir iskeptas... mmmm... Turguj dar apsipirkom pigesniu socialistiniu produktu ir sedom i kolektyvini taksi iki Cucutos (Kolumbija). Sienos kirtimas greitas ir neskausmingas, pasienieciai puosiasi Kaledoms, tai greit sudejo stampukus be klausimu ;) tik Venesueloj teko susimoketi isvykimo mokesti, kaip nei vienoje PA saly. Is Cucutos jau lipome i autobusa i Bogota, kadangi sitoje puseje siaute didziules audros ir lietus, tai keliai sugriauti tikraja ta zodzio prasme.. Daugybe nuosliauzu, asfaltas suluzes, vanduo, medziai ir tt. Todel kelione uztruko beveik para. Taciau artejant prie Bogotas situacija pasitaise ir pravaziavom pro nuostabaus grozio ir ramybe dvelkencius kalnu kaimelius, svajoniu vieta gyventi. Taigi po triju paru is autobuso i autobusa mes Bogotoje.
Bogota
Kadangi antra kart sitame mieste jauciames kaip namie. Visi sventiskai nusiteike, miestas pasipuoses, centrineje aiksteje net ledo ciuozykla pastatyta. Cia jau panasiau i Kaledas, o ne senis besmegenis Karibuose ;) Paskutines dienos sitam zemyne ramios, apsipirkinejam, valgom vaisius, kuriu matyt labai labai ilgesimes ir stengiames dar pagaudyt saule. Nors cia ne silta, reikia apsiredzius vaikscioti. Pratinames. Dienas be batu teks trumpam pamirst.
.
Nuotraukos nuo cia
.
Matyt daugiau pranesimu is sito pasaulio kampo nebus.. Rytoj i Lektuva.
iki pasimatymo Lietuvoje !
