Otavalo
Nuostabiai grazus ir ramus didziausiu Pietu Amerikos indenu rankdarbiu turgumi garsejantis miestelis. Zavinga, kad zmones iki siu dienu devi tradicinius drabuzius. Moterys susisupusios i medziagas su keistais galvos apdangalais, neriniuotomis geletomis palaidinemis, blizgiais karoliais ir koralu veriniais ant ranku. Vyrai gi tuo metu visi su ilgais plaukais supintais kasom iki sedynes, baltom kelnem ir melynais poncais bei skrybelemis. Visi devi tradicines tapkutes (kaip espadriles tik be pakulnes). Nuo jauno iki seno. Labai didziuojasi palikimu ir savo kultura. Placiai naudojama Quichua kalba. Savaitgaliais didzia gatviu dali uzseda prekeiviai nuo muzikos instrumentu, papuosalu, drabuziu iki kukuruzu ir burokeliu. Prisiziurejom groziu. Beje taip jau sutapo, kad atvykom kaip tik ant kasmetines didziausios sventes - Fiesta de Yamor. Esme, kad is vaisiu bei kukuruzu gaminama kazkas panasaus i Gira, o tada tiesiog gatvese sildoma ant ugnies ir skiedziama su alkoholiu, pilstoma i praplautus butelius nuo belenko - o gautas gerimas Yamor ir veda svente. Taigi visa savaitgali miestelis uzia. Kellios scenos, lauko kavines, karnavalas, eisenos, mis rinkimai ir salsa, salsa iki ryto.
Casa del Condor
Pagal plana jau buvome pakeliui i Kolumbija, bet ispudziai is Cotopaxi ugnikalnio kopimo paeme virsu ir apsisukome atgal i centrinius Ekvadoro Andus. Salia Riobambos apsistojome nedidelioje indenu bendruomeneje, pacioje Chimborazo ugnikalnio papedeje. Vietinis seniunas aprode mokykla, senovini nama (dumine pirkia) kokiuose iki siol gyvena zmones, parode amatus ir trumpai papasakojo apie vietiniu kaimieciu kasdienybe. Vakare dar maloniai pasivaiksciojom aplinkiniu kalvu slaitais. Ir vel Daumantas patrauke i kalna. Agnyte liko papedeje bendrauti su indenais, pazinti ju gyvenima, mastysena ir godas. O gyvena jie labai paprastai - duminese trobelese. Ryte isgina gyvuliukus (daugiausia avis), vakare pargina, apeina darzus ir tt. Viska daro labai letai ir ramiai, panasu lyg laikas cia sustojes.. Moterys devi tradicinius apredus ir su panieka kalba apie mergaites, kurios nesioja kelnes :). Pagrindine moters gyvenimo uzduotis - kuo anksciau susirasti vyra ir susilaukti vaiku (mergaites pradeda gimdyti nuo 16 m. kartais ir anksciau). Bendras suvokimas apie pasauli labai ribotas. Pasaulis yra tai ka mato aplinkui, gyvena tik sia diena ir jokiu giluminiu kontempliaciju apie gyvenima. Be to jie labai grubus, naturaliai nemalonus ir nemandagus. Darydamasi arbata nemazai laiko praplepejau su vietine 17 m mergaite vardu Marta. Turiu prisipazinti, kad teko pasistengti. Daugeli emociju ji isreiske akimis, veido mimika arba snypstimu. Ji katik baigusi mokykla, bet net neisivaizduoja kas yra ta Europa, net savo salies nelabai pazysta.. Zino tik savo kaima ir jo apylinkes. Kartais nerealu ir nesuvokiama klausytis. Kyla klausimas - o ka jie tose mokyklose veikia? Be kita ko sunku bendrauti su zmogumi, kuris i tave ziuri kaip i turista, kuris nesa pinigus. Mat i sia komuna buvo atvykes kanadietis T. Walsh ir neblogai juos pareme, pastate ta pati Casa del Condor, kur jie dabar priima sveciu ir ima nemazus pinigus. Tad jie dabar tik ir laukia turistu, kurie atvaziuotu ir paremtu bendruomene arba kazka pastatytu arba padirbetu... Apskritai pokalbiu metu pinigai yra viena pagrindiniu temu - vis klausia o kiek tu uzdirbi, o kiek uzdirba tavo tevai, o kiek kainuoja kelnes ar batai tavo saly... Nelabai jiems rupi kur ta salis ir kaip ten zmones gyvena. Kaip Jonas Mekas sake i viska reikia ziuret paprastai.. Matyt paprasciau nei cia nebeimanoma.
Chimborazo
Taigi Cotopaxio buvo negana. Traukia auksciau. Reikia gi save isbandyti. Chimborazo - auksciausias Ekvadoro kalnas, 1500 metu jau nebeveikiantis ugnikalnis, o kas idomiausia - auksciausias pasaulio taskas (kitaip tariant, del zemes isplatejimo ties ekvatorium, tolimiausias taskas (6.384,4 kilometrai) nuo zemes centro) 6.410 m virs juros lygio. Taigi puikiai pernakvota Casa del Condor (3900m altitude) aklimatizuotasi ir apmedituota kopimas stebint salia besistiebianti kalna. 14 val atvyksta gidas, ir vaziuojam iki pirmos stovyklavietes (4800m) pietaujam, ilsimes pratinames prie aukscio. 18 val ikopiam i sekncia stovyklaviete (5000m) ir tvarkingai pasiruose iranga einam migt. Miegasi ramiai. 23 val keliames, rengiames, uzkandam ir apie 24 val isjudam. Naktis, tamsu. Iki 5200 kopiam zvyru letai, o nuo ten susirise, su katem, kirtikliais ir visa kita iranga. Sninga, visa nakti sninga. Didelis vejas. Iki 5500m kopimas ledu, tada prasideda sniegas. Salta, pucia vejas. Tamsu. Vis dar sninga. Kopiant sniegu zingsniai vienodesni, o ledu kiekvienas zingsnis atsargus. Maza oro, o dar kintant ritmui permusineja kvapa. Palyginus su situ kalnu ankstesnis kopimas i Cotopaxi atrodo kaip pasivaiksciojimas pievom :) Chimborazo vidutinis nuolydis 30-45 laipsniai ir toks nuolydis yra visa laika. Jokio atsikvepimo. Judam gan greitai (kaip greitai tai imanoma). Sunku kvepuoti, tiksliau sutaikyti ritma su zingsniais. Einame pirmi (as ir gidas). Dar i kalna isejo 2 grupes - du kanadieciai ir sveicare (3 prancuzai issigando oro). Taigi einam pirmi, kas kopima daro dar sudetingesni, nes tenka kastis per sviezia sniega ir patiems daryti trasa. Tamsu, pasisvieciam tik antsalmine lempa, vietom priartejant prie skardziu. Zingsnis po zingsnio. Iki 5900 kasames labai sunkiai, smengam iki keliu i sniega. Kartais vienas zingsnis tampa amzinybe. Ties 5900 riba svinta. Toje vietoje statumas tampa 48-50 laipsniu. Sniego vietomis iki juosmens, jei prasmengi, o smengam ant kas trecio zingsnio iki keliu, o ant kas penkiasdesimto iki juosmens. Issikasi ir tikiesi neprasmegt, nes tada kapanojimasis vietoj, o statu ir sunku. Kritinis taskas. Gidas sprendzia ar saugu testi (galima lavina, mat po naujo sniego sluoksniu senas purus). Gidas baisiai nuvarges, bet nusprendziame pabandyti. Sita atkarpa as einu pirmas - atsargiai perskirstydamas svori ir laimei po apie 50 letu sudetingu zingsniu randame kietesnes plutos ir tesiame toliau. Ikalne vis virs 45 laipsniu. Dar salciau, sniega pusto i veida. Paskutiniai 300 metru susikaupus ir tyloje, kas simta zingsniu pauzele pakvepavimui. Letai ir sunkiai. Kiekvienu zingsniu ispaudziant sniege laipteli. Kyla vejas darosi salta (koju ir ranku pirstai dilgsi). Dar 50 metru aukstyn mazesniu nuolydziu ir 6356 virsune pasiekta. Pasaulis apsiniaukes ir tamsus. Saule jau pakilus, bet dar po debesimis. Tolumoje kyso keli kalnai (tarp ju ir Cotopaxis). Trumpas poilsis. Nuotraukos ir Zemyn. Jau leidziantis prasvinta, pasimato visa plynaukste, kalvos, sleniai, kitos virsunes tolumoje. Griztatnt matau pro kur kilom - ledynai, varveklynai, sniego kalnai ir uolos. Visas kopimas - sunkus ir sudetingas tiek fiziskai tiek valiai 8,5 valandos darbo. Atlikta ir jegu dar yra. (beje kanadieciai pasieke tik 5900, o sveicare tik pusiaukele). Nesigirkim, bet as kalno karalius :) Ramiai, artimiausiu metu, jokiu kalnu neplanuoju (nors ka zinai, kai jie taip arti).
Nuotraukos nuo cia.
.
Nuostabiai grazus ir ramus didziausiu Pietu Amerikos indenu rankdarbiu turgumi garsejantis miestelis. Zavinga, kad zmones iki siu dienu devi tradicinius drabuzius. Moterys susisupusios i medziagas su keistais galvos apdangalais, neriniuotomis geletomis palaidinemis, blizgiais karoliais ir koralu veriniais ant ranku. Vyrai gi tuo metu visi su ilgais plaukais supintais kasom iki sedynes, baltom kelnem ir melynais poncais bei skrybelemis. Visi devi tradicines tapkutes (kaip espadriles tik be pakulnes). Nuo jauno iki seno. Labai didziuojasi palikimu ir savo kultura. Placiai naudojama Quichua kalba. Savaitgaliais didzia gatviu dali uzseda prekeiviai nuo muzikos instrumentu, papuosalu, drabuziu iki kukuruzu ir burokeliu. Prisiziurejom groziu. Beje taip jau sutapo, kad atvykom kaip tik ant kasmetines didziausios sventes - Fiesta de Yamor. Esme, kad is vaisiu bei kukuruzu gaminama kazkas panasaus i Gira, o tada tiesiog gatvese sildoma ant ugnies ir skiedziama su alkoholiu, pilstoma i praplautus butelius nuo belenko - o gautas gerimas Yamor ir veda svente. Taigi visa savaitgali miestelis uzia. Kellios scenos, lauko kavines, karnavalas, eisenos, mis rinkimai ir salsa, salsa iki ryto.
Casa del Condor
Pagal plana jau buvome pakeliui i Kolumbija, bet ispudziai is Cotopaxi ugnikalnio kopimo paeme virsu ir apsisukome atgal i centrinius Ekvadoro Andus. Salia Riobambos apsistojome nedidelioje indenu bendruomeneje, pacioje Chimborazo ugnikalnio papedeje. Vietinis seniunas aprode mokykla, senovini nama (dumine pirkia) kokiuose iki siol gyvena zmones, parode amatus ir trumpai papasakojo apie vietiniu kaimieciu kasdienybe. Vakare dar maloniai pasivaiksciojom aplinkiniu kalvu slaitais. Ir vel Daumantas patrauke i kalna. Agnyte liko papedeje bendrauti su indenais, pazinti ju gyvenima, mastysena ir godas. O gyvena jie labai paprastai - duminese trobelese. Ryte isgina gyvuliukus (daugiausia avis), vakare pargina, apeina darzus ir tt. Viska daro labai letai ir ramiai, panasu lyg laikas cia sustojes.. Moterys devi tradicinius apredus ir su panieka kalba apie mergaites, kurios nesioja kelnes :). Pagrindine moters gyvenimo uzduotis - kuo anksciau susirasti vyra ir susilaukti vaiku (mergaites pradeda gimdyti nuo 16 m. kartais ir anksciau). Bendras suvokimas apie pasauli labai ribotas. Pasaulis yra tai ka mato aplinkui, gyvena tik sia diena ir jokiu giluminiu kontempliaciju apie gyvenima. Be to jie labai grubus, naturaliai nemalonus ir nemandagus. Darydamasi arbata nemazai laiko praplepejau su vietine 17 m mergaite vardu Marta. Turiu prisipazinti, kad teko pasistengti. Daugeli emociju ji isreiske akimis, veido mimika arba snypstimu. Ji katik baigusi mokykla, bet net neisivaizduoja kas yra ta Europa, net savo salies nelabai pazysta.. Zino tik savo kaima ir jo apylinkes. Kartais nerealu ir nesuvokiama klausytis. Kyla klausimas - o ka jie tose mokyklose veikia? Be kita ko sunku bendrauti su zmogumi, kuris i tave ziuri kaip i turista, kuris nesa pinigus. Mat i sia komuna buvo atvykes kanadietis T. Walsh ir neblogai juos pareme, pastate ta pati Casa del Condor, kur jie dabar priima sveciu ir ima nemazus pinigus. Tad jie dabar tik ir laukia turistu, kurie atvaziuotu ir paremtu bendruomene arba kazka pastatytu arba padirbetu... Apskritai pokalbiu metu pinigai yra viena pagrindiniu temu - vis klausia o kiek tu uzdirbi, o kiek uzdirba tavo tevai, o kiek kainuoja kelnes ar batai tavo saly... Nelabai jiems rupi kur ta salis ir kaip ten zmones gyvena. Kaip Jonas Mekas sake i viska reikia ziuret paprastai.. Matyt paprasciau nei cia nebeimanoma.
Chimborazo
Taigi Cotopaxio buvo negana. Traukia auksciau. Reikia gi save isbandyti. Chimborazo - auksciausias Ekvadoro kalnas, 1500 metu jau nebeveikiantis ugnikalnis, o kas idomiausia - auksciausias pasaulio taskas (kitaip tariant, del zemes isplatejimo ties ekvatorium, tolimiausias taskas (6.384,4 kilometrai) nuo zemes centro) 6.410 m virs juros lygio. Taigi puikiai pernakvota Casa del Condor (3900m altitude) aklimatizuotasi ir apmedituota kopimas stebint salia besistiebianti kalna. 14 val atvyksta gidas, ir vaziuojam iki pirmos stovyklavietes (4800m) pietaujam, ilsimes pratinames prie aukscio. 18 val ikopiam i sekncia stovyklaviete (5000m) ir tvarkingai pasiruose iranga einam migt. Miegasi ramiai. 23 val keliames, rengiames, uzkandam ir apie 24 val isjudam. Naktis, tamsu. Iki 5200 kopiam zvyru letai, o nuo ten susirise, su katem, kirtikliais ir visa kita iranga. Sninga, visa nakti sninga. Didelis vejas. Iki 5500m kopimas ledu, tada prasideda sniegas. Salta, pucia vejas. Tamsu. Vis dar sninga. Kopiant sniegu zingsniai vienodesni, o ledu kiekvienas zingsnis atsargus. Maza oro, o dar kintant ritmui permusineja kvapa. Palyginus su situ kalnu ankstesnis kopimas i Cotopaxi atrodo kaip pasivaiksciojimas pievom :) Chimborazo vidutinis nuolydis 30-45 laipsniai ir toks nuolydis yra visa laika. Jokio atsikvepimo. Judam gan greitai (kaip greitai tai imanoma). Sunku kvepuoti, tiksliau sutaikyti ritma su zingsniais. Einame pirmi (as ir gidas). Dar i kalna isejo 2 grupes - du kanadieciai ir sveicare (3 prancuzai issigando oro). Taigi einam pirmi, kas kopima daro dar sudetingesni, nes tenka kastis per sviezia sniega ir patiems daryti trasa. Tamsu, pasisvieciam tik antsalmine lempa, vietom priartejant prie skardziu. Zingsnis po zingsnio. Iki 5900 kasames labai sunkiai, smengam iki keliu i sniega. Kartais vienas zingsnis tampa amzinybe. Ties 5900 riba svinta. Toje vietoje statumas tampa 48-50 laipsniu. Sniego vietomis iki juosmens, jei prasmengi, o smengam ant kas trecio zingsnio iki keliu, o ant kas penkiasdesimto iki juosmens. Issikasi ir tikiesi neprasmegt, nes tada kapanojimasis vietoj, o statu ir sunku. Kritinis taskas. Gidas sprendzia ar saugu testi (galima lavina, mat po naujo sniego sluoksniu senas purus). Gidas baisiai nuvarges, bet nusprendziame pabandyti. Sita atkarpa as einu pirmas - atsargiai perskirstydamas svori ir laimei po apie 50 letu sudetingu zingsniu randame kietesnes plutos ir tesiame toliau. Ikalne vis virs 45 laipsniu. Dar salciau, sniega pusto i veida. Paskutiniai 300 metru susikaupus ir tyloje, kas simta zingsniu pauzele pakvepavimui. Letai ir sunkiai. Kiekvienu zingsniu ispaudziant sniege laipteli. Kyla vejas darosi salta (koju ir ranku pirstai dilgsi). Dar 50 metru aukstyn mazesniu nuolydziu ir 6356 virsune pasiekta. Pasaulis apsiniaukes ir tamsus. Saule jau pakilus, bet dar po debesimis. Tolumoje kyso keli kalnai (tarp ju ir Cotopaxis). Trumpas poilsis. Nuotraukos ir Zemyn. Jau leidziantis prasvinta, pasimato visa plynaukste, kalvos, sleniai, kitos virsunes tolumoje. Griztatnt matau pro kur kilom - ledynai, varveklynai, sniego kalnai ir uolos. Visas kopimas - sunkus ir sudetingas tiek fiziskai tiek valiai 8,5 valandos darbo. Atlikta ir jegu dar yra. (beje kanadieciai pasieke tik 5900, o sveicare tik pusiaukele). Nesigirkim, bet as kalno karalius :) Ramiai, artimiausiu metu, jokiu kalnu neplanuoju (nors ka zinai, kai jie taip arti).Nuotraukos nuo cia.
.
