Pajudejom is Curitibos i Moretes.
Tikejomes lipti i kalna, bet miestelis pasirode esas toks grazus (ypac senamiestis), prabangus ir brangus, kad susipakavom ir sekanciu auto pajudejom toliau.
Paranagua.
Atyvykome nakti ir apvaiksciojom grazu 1880 statybos uostamiesti (beje nuo cia prasidejo Parana regiono kolonizacija). Labai jaukus ir mielas senamiestis su apgruvusiais, bet graziais pastatukais. Cia dar gavome hostelyje nemokama interneta, tai paplanavom gerokai toliau keliones. Ryte pirmu keltu 3 valandos iki Medaus salos.
Ilha do Mel.
Rojus zemeje. Nuostabaus grozio dziunglemis apaugusi sala su ivairiausiais skirtingais papludimiais. Gyvenome pas berniuka kieme, palapineje, labai pigiai ir dar turejome virtuve. Lietuvishki Barshchiai dziunglese buvo puikus (burokai tokie pat, tik pupeles juodos). Pacioje saloje irgi veikti yra ka, viename gale Ola, kur islenda zemes ploksciu susijungimas. Ola ispudinga, bet dar ispudingesnis nuejimas iki jos, nes is 5 km keliones pajuriu koki kilometra tenka eiti palei uolas skalaujamas bangu, tiksliau islaukti ir begti kai vanduo nuslugsta iki sekancio akmens (alpinizmo pamokos labai praverte). Visa kelia dar turejom vedli, vietini suni - saziningai palydejo pirmyn atgal. Grizom slapi bet labai laimingi. O kita diena pajudejom i kita salos gala, kur stovi sena Portugalu pilis gintis nuo Ispanu, o ant kalno 2-o Pas.Karo laiku patranku itvirtinimai. Velgi bene geriausia dalis kelione iki ju. Pirmyn judejom dziungliu takeliu, o atgal Pajuriu, kur kas kilometras vis kitoks krantas ir augmenija. Vienu zodziu - Grazu.
Salos gyventojai visai atsipute, panasu kad tik is nuomos namuku ir zvejybos gyvena. Geria, pucia, uosto. Pagauna zuvies - issikepa (ragavom - pasakiskai skanu ir visiskai be jokiu prieskoniu tiesiog imesta ir iskepta lauze). Viena nakti musu kieme net improzivuotas vakarelis (6 zmones) ivyko, nes atejo argentinietis DJ ir sau ramiai kompu gyvai muzikyte improvizavo. Smagu, tik kad neismiegojom :)
Kadangi 95% salos yra rezervatas, tai ir gyvuliuku prisiziurejom. Pusmetrini drieza sutikom (foto), gekonu, 2cm skruzdziu (skaudziai kanda), vabalu panasiu i jonvabalius, krabu belenkokiu, kreveciu-tarakonu misinio, kolibriu, siaip ivairiausiu pauksciu, o plaukiant atgal delfinu.
Tada atgal i Curitiba ir naktiniu autobusu 680 km i vakarus.
Foz do Iguacu.
Iguasu kriokliai. Vienu zodziu - pribloskia. Nuostabu, sunku kazka papasakoti geriau ziurekit nuotraukas. Paminetini gyvuliukai Iguasu parke: visu dydziu driezai, visu spalvu ir formu drugeliai, meskenai? ir tarantulas (foto).
Taigi, o dabar sedime Paragvajuje, sekmingai kirte judriausia pasaulio siena. Issoki is kamstyje strigusio autobuso , nubegi iki muitines, gauni stampa ir atgal i ta pati, kazkiek pajudejusi busa. Pirmas ispudis atvykus i Paragvaju - Gariunai, bet panasu, kad cia tik pasienyje su Brazilija, nes kainu lygiu skirtumas yra. Vel karsta, pigu.
Tikejomes lipti i kalna, bet miestelis pasirode esas toks grazus (ypac senamiestis), prabangus ir brangus, kad susipakavom ir sekanciu auto pajudejom toliau.
Atyvykome nakti ir apvaiksciojom grazu 1880 statybos uostamiesti (beje nuo cia prasidejo Parana regiono kolonizacija). Labai jaukus ir mielas senamiestis su apgruvusiais, bet graziais pastatukais. Cia dar gavome hostelyje nemokama interneta, tai paplanavom gerokai toliau keliones. Ryte pirmu keltu 3 valandos iki Medaus salos.
Ilha do Mel.
Rojus zemeje. Nuostabaus grozio dziunglemis apaugusi sala su ivairiausiais skirtingais papludimiais. Gyvenome pas berniuka kieme, palapineje, labai pigiai ir dar turejome virtuve. Lietuvishki Barshchiai dziunglese buvo puikus (burokai tokie pat, tik pupeles juodos). Pacioje saloje irgi veikti yra ka, viename gale Ola, kur islenda zemes ploksciu susijungimas. Ola ispudinga, bet dar ispudingesnis nuejimas iki jos, nes is 5 km keliones pajuriu koki kilometra tenka eiti palei uolas skalaujamas bangu, tiksliau islaukti ir begti kai vanduo nuslugsta iki sekancio akmens (alpinizmo pamokos labai praverte). Visa kelia dar turejom vedli, vietini suni - saziningai palydejo pirmyn atgal. Grizom slapi bet labai laimingi. O kita diena pajudejom i kita salos gala, kur stovi sena Portugalu pilis gintis nuo Ispanu, o ant kalno 2-o Pas.Karo laiku patranku itvirtinimai. Velgi bene geriausia dalis kelione iki ju. Pirmyn judejom dziungliu takeliu, o atgal Pajuriu, kur kas kilometras vis kitoks krantas ir augmenija. Vienu zodziu - Grazu.
Salos gyventojai visai atsipute, panasu kad tik is nuomos namuku ir zvejybos gyvena. Geria, pucia, uosto. Pagauna zuvies - issikepa (ragavom - pasakiskai skanu ir visiskai be jokiu prieskoniu tiesiog imesta ir iskepta lauze). Viena nakti musu kieme net improzivuotas vakarelis (6 zmones) ivyko, nes atejo argentinietis DJ ir sau ramiai kompu gyvai muzikyte improvizavo. Smagu, tik kad neismiegojom :)
Kadangi 95% salos yra rezervatas, tai ir gyvuliuku prisiziurejom. Pusmetrini drieza sutikom (foto), gekonu, 2cm skruzdziu (skaudziai kanda), vabalu panasiu i jonvabalius, krabu belenkokiu, kreveciu-tarakonu misinio, kolibriu, siaip ivairiausiu pauksciu, o plaukiant atgal delfinu.
Tada atgal i Curitiba ir naktiniu autobusu 680 km i vakarus.
Foz do Iguacu.
Iguasu kriokliai. Vienu zodziu - pribloskia. Nuostabu, sunku kazka papasakoti geriau ziurekit nuotraukas. Paminetini gyvuliukai Iguasu parke: visu dydziu driezai, visu spalvu ir formu drugeliai, meskenai? ir tarantulas (foto).
Taigi, o dabar sedime Paragvajuje, sekmingai kirte judriausia pasaulio siena. Issoki is kamstyje strigusio autobuso , nubegi iki muitines, gauni stampa ir atgal i ta pati, kazkiek pajudejusi busa. Pirmas ispudis atvykus i Paragvaju - Gariunai, bet panasu, kad cia tik pasienyje su Brazilija, nes kainu lygiu skirtumas yra. Vel karsta, pigu.
