Lyjant lietui, bet maloniai vėsiai
nusileidžiam iš McLeodGanjo. Pakeliui kertame kelias upes, kurios važiuojant
aukštyn vos tekėjo, o dabar kunkuliuoja ruda vandens srove. Paliekame už
nugaros tvarkingesnį Himachal Pradesh regioną (beje čia uždrausti plastikiniai
maišeliai) ir sukame į šiaurę.
Jammu
Iš ramybe persmelktos Dramsalos į
triukšmą. Dideliam mūsų nustebimui ir džiaugsmui įvažiuojant į miestą gatvėje
dramblys. Didelis tikras dramblys. Pasirodo vietiniai nusileidžia iš džiunglių
užsidirbti pinigų vežiodami juo turistus.
Aplankome gražią Ranbireshwar
Mandir: Šyvos, Parvati ir Ganešo šventyklą. Prie įėjimo auksinė Šyvos jaučio
statula. Tikintieji viską liečia, meldžiasi, puošia lingamus (stilizuotas falas
- Šyvos simbolis) gėlėmis, pila ant jų vandenį, skambina varpus, eina pas
šventiką palaiminimo. Kitoje patalpoje moterys atlieka puja. Vėliau nueiname į
daug didesnę, pinigus iš piligrimų melženčią Raghunath Mandir. Čia gaunam gėlių
karolius, palaiminimą ir po tašką kakton sėkmei. Dar šventinto cukraus ir
ryžių, bet nežinom ką su jais daryti, nemalonu, kol dar nežinom induistinių
tradicijų.
Kadangi Agnei atžėlė plaukai,
Daumantui tenka imtis kirpėjo amato. Kaip pirmam kartui gyvenime - puiki
šukuosena.
Link Srinagar
Info centre gauname informaciją,
kad keliai į Srinagar > Kargil > Leh > Manali atidaryti ir
pravažiuojami . Tiesa nuo Srinagar iki Manali apie 700 km žvyrkelio (lyjant bus
sunku), bet labai norim į Himalajus.
Išjudam anksti, lyja, bet vėsiau
ir malonu dėvint moto drabužius. Pavažiavus apie 20 km nuo miesto kelias ima
kilti. Aplinkui labai keisti geologiniai dariniai, lyg kas būtų maišęs uolų
košę ir taip ir nebaigęs gamybos. Betkaip išsukioti kalnai ir uolos apaugę
pušimis. Judame lėtai, kelias vingiuotas ir gan daug transporto. Lėtai slenka
sunkvežimiai, daug karinių konvojų ir kaip visada lekia pašėlę autobusai.
Aplink nuostabūs upių slėniai, šlaituose įsikūrę kaimai ir ryžių laukai
laiptuotose terasose. Žalia, žalia. Kylam kilometrą iki pušų miškų, tolumoje
pasirodo aukštų kalnų viršūnės ir vėl leidžiamės bene tiek pat iki Baglihar
užtvankos. Tai 18 km ilgio užtvanka, viena iš tų kuriomis mums skundėsi žmonės
Pakistane Punjab (vertimas: penki vanduo) regione, mat iš penkių upių normaliai
teka tik dvi, o viena išvis dingo. Va taip tęsiasi karas. Nuo užtvankos ypač
vingiuotai ir stačiai kylam, kol po gero gabalo kelio persiverčiam per 2040 m
perėją. Kelias taip pat vingiuotai leidžiasi, bet šitoje kalno pusėje nebelyja
ir po truputį iš debesies lenda saulė. Per pusdienį nuvažiuojam 150 km. Iki
Kašmyro likus apie 50 km, netoli Ramban mus ištinka nelaimė, slystelėję
nusiverčiame lygiame kelyje (iki šiol nesuprantam priežasties). Tenka pakrauti
moto į sunkvežimiuką, mat nulūžusi sankabos svirtis ir grįžti atgal į Jammu. Tą
pat vakarą nuvažiuojam į universitetinę ligoninę ir ten patvirtina mūsų baimes
- Agnei lūžęs kairės rankos kaulas. Ligoninė gera, gydytojai draugiški. Po
valandos apžiūrų, poros rentgeno nuotraukų bei nuskausminamųjų dozės išeinam su
gipsu.
Jammu (2)
Sekančias dienas Agnė daro daktaro
lieptus pratimus, geria vaistukus ir daug miega. Kai palengvėja, skaito skaito
skaito, tuoj nebeliks nieko elektroninėje knygoje (teks atsisiųsti ką naujo).
Netoli viešbučio randam garažiukus su visokio plauko meistriukais. Gobliniškais
metodais lydant, gręžiant bei dildinant aliuminį sutaisoma (ar tiksliau
išliejama iš naujo) sankabos svirtis. Panašiai iš atliekų sukurpiamas dužęs
galinio vaizdo veidrodėlis. Lengva tvarkytis kai turi 10 meistrų ir 20
pameistrių labai norinčių padėti.
Po kelių poilsio ir ramybės dienų
judam į miestą. Lankome keistą pusiau restauruotą, pusiau sugriuvusį Mubarak
Mandir rūmų kompleksą. Restauruotoje dalyje įsikūręs karinis štabas. Kita dalis
pamiršta ir byranti. Viduje, ant griūnančių sienų, nuostabi tapyba ir akmens bei
medžio drožiniai. Kaikur įsikraustę gyventi žmonės, kitur užrakintos durys.
Suktais laipteliais užlipus ant stogo atsiveria visa buvusi didybė. Aplink
daugiaukščiai skirtingų laikotarpių ir stilių rūmai su vidiniais kiemais,
kuriuose būta sodų ir fontanų. O ant Tavi upės šlaito seniausi (~300m) raudonų
plytų statiniai su dideliais kupolais. Iš čia puikus viso miesto, upės slėnio
ir kitame krante stovinčio forto vaizdas. Jokio gatvės triukšmo, jokių turistų.
Siurealus nuostabiai gražių apleistų griuvėsių labirintas.
Jau savaitę sėdim vienoje vietoje.
Išsiaiškinom ir atsirinkom pardavėjus ir tik pas juos einam. Internete
nebereikia sakyti vardo, atsimena ir užregistruoja patys. Gatvėje sutiktas
meistriukas nuoširdžiai domisi ar su moto viskas gerai. Maisto dėdė šiandien
išvis pašėlo, nusprendė prie to ką užsisakėm patiekti dar po mažą lėkštelę
visko ką gamina ir kaip visada paėmė tik 60 rupijų (3lt). Vaisių pardavėjas
moja iš toli ir įdeda pora bananų magaryčių. O viską vainikuoja iš už nugaros
sustojusios mašinos švariai ištartas 'Daumantas', ogi Agnės gydytojas Prince
Raina su draugu važiuoja į užmiestį prie šventojo ežero ir jau po dešimties
minučių mes riedam su jais keliu. Prie ežero gražus parkas, didžiuliuose medžiuose kabo milžiniški juodi šikšnosparniai,
o ežere šventi karpiai. Kadangi karpių negaudo, o šeria, tai jie tirštai
renkasi prie kranto, kad net vanduo kunkuliuoja. Aplink ežerą pastatytos mažos
induistų šventyklėlės. Besišnekučiuodami ant tiltelio nuleidžiam saulę, o
pakeliui namo dar stojam vakarienės ir pažiūrėti 5D filmo (juda kėdės, 3D
akiniai, pučia vėją, purškia vandenį). Tik išeik žmogus ryte į internetą, ir
žiū vakare šersi šventus karpius.
73 dienos kelyje.
Apie induizmą
Induizmas - religija neturinti
pradininko, pranašo, užrašytos doktrinos ar praktikos. Yra šimtai dievų,
deivių, tikėjimų, išpažinimo ir praktikos būdų, įvairių kultų ir filosofijų.
Kertinis induizmo principas - Dharma: gyvenimo būdas harmonijoje su moralės ir
gamtos dėsniais, siekiant asmeninių tikslų ir paisant visuomenės poreikių.
Kastos. Brahmin šventikai ir
mokytojai, Kshatryas kariai ir valdytojai, Vaishyas pirkliai ir žemdirbiai,
Shudras tarnai ir dienadarbiai ir Dalit bekasčiai neliečiamieji purvadarbiai.
Kastų sistema vis dar gyva periferijoje, bet miestuose nebeįtakoja ką dirbsi.
Visos šalies mastu kastos svarbiausia vedybose. Tuokiamasi tik savo kastoje, o
jei įsimylėjai ne savo kastos, tenka atsižadėti šeimos ir dažnai net bėgti
slapstytis bijant šeimos keršto (būna žudo). (kastos placiau)
Piligrimai juda tūkstančius kilometrų
lankyti šventų vietų. Šiuo metu prasilenkiam su daugybe oranžinėmis vėlevėlėmis
apsikaišiusių motociklų kolonų. Anądien aplenkėm buivolų traukiamų vežimų
koloną, o vietoj vieno vežimo - mini koplyčia ant ratų.
Mirusius degina, o pelenus,
nesvarbu iš kaip toli, veža į Gangą. Kaikurie važiuoja mirti į Varanasį.
Sadhus. Šventieji piligrimai.
Atsisako šeimos, darbų ir viso ko žemiško. Dėvi oranžiniai, turi išmaldos
dubenį ir dažnai Šyvos trišakį. Gyvena šventyklose ar medituoja miškuose ir
urvuose. Bando pasiekti moksha (išsilaisvinti iš samsaros).
Karvės šventos. Joks induistas
karvės nenuskriaus. Jautienos nevalgo (tiesa naudoja odas ir eksportuoja mėsą).
Jei karvė suserga ar neduoda pieno, ją paleidžia. Taigi gatvėse pilna laisvų
(laukinių) karvių, kaip pas mus kačių. Anądien buvo linksmas nutikimas: stovi
prie vandens kolonėlės karvė ir žiūri savo didelėm karvės akimis, Agnė
papumpavo, o karvė atsigėrė tiesiai iš čiaupo. Protingos tos laukinės karvės.
[asmeniškai Degrytei: išsirink iš
nuotraukų kurio nori - TAVO, bet lieka čia, nes laisvas].
Kadangi į Himalajus per Srinagar
važiuoti nepavyko, imam kitą kelią. Pakeliui nakvojam Dhramsaloje kur dar
spėjam kelias valandas pasivaikščioti po kalvas. Iš ten sukam link Mandi.
Kelias bene gražiausias iki šiol važiuotas, maloniai vingiuotas, eismo mažai,
aplink ramūs maži kaimai, ryžių ir arbatos laukai. Gipsas netrukdo, važiuojam
lėtai, mėgaujamės vaizdais. Perskaitėm, kad aukščiau Manali, už 24 km, yra
šventas ežeras, tai stojam ne triukšmingam mieste, o kalnų ramybėje.
Rewalsar ežeras
Šis ežeras šventas visoms
religijoms. Čia nušvitimą pasiekė Padmasambhava, vėliau atnešęs budizmą
Tibetui. Per Mungalų priespaudos metus čia buvo induistų, sikhų ir budistų
pasipriešinimo judėjimo širdis. Dabar visų religijų šventyklos glaudžiasi
aplink ežerą. Budistų vienuolynuose gaudžia trimitai ir atliekama puja, iš
induistų šventyklų skamba muzika ir varpai, o sikhai skaito šventus raštus ir
bendroje virtuvėje kepa duoną. Šlaite didžiulė Padmasambhavos (Guru Rimpočės)
statula. Apsigyvename budistų vienuolyne. Mūsų vienuolis kaimynas, daug
keliaujantis, o čia medituojantis Lama Gele paaiškina mums kelių mantrų prasmę,
duoda šventintų žirnelių (kaip krikščioniška Agotos duona) ir užriša paties
Dalai Lamos palaiminimą. Kitą dieną praleidžiame kopdami į gretimą 1940m kalną apžiūrėti meditavimo
urvų. Viršuje dar trys ežerai, o tarp didžiulių akmenų apkabintų maldos
vėlevėlėmis mūrytose mini trobelėse medituoja vienuoliai ir piligrimai.
Nusileidus žemyn laukia nuo McLeodGanjo svajotas Tibetietiškas maistas.
Link Manali
Kalnai tampa vertikalaus statumo.
Važiuojame giliais kanjonais. Kelias gerai grįstas, judėjimo mažiau. Pakeliui
užsukome į Bjauru apžiūrėti 8a akmeninės induistų šventyklos. Nuostabi akmens
drožyba, kodėl dabar stato betoninius monstrus. Už dar valandos kelio nusukam
stačiai aukštyn į Nagar fortą. Įstabi Himalajų architektūra, akmens blokai
sluoksniuoti su storais rąstais. Puošta medžio raižiniais labai panašiais į
lietuviškus. Kieme ypatingo detalumo drožiniais visa išpuošta šventykla. Būtų
gera gyventi tokio gražumo pastate.
Manali
Hipių, žydų, rusų ir britų
paauglių apsėstas miestas. Įsikuriame aukščiau, Senajame Manali, kur ramiau ir
vaizdai geresni. Pro langą matome tris krioklius, o kai nueina debesys, dvi
snieguotas viršūnės. Ilsimės. Jau savaitę daug miegam ir skaniai valgom. Trumpi
pasivaikščiojimai iki gretimų šventyklų. Upė Beast čia teka tiesiai, todėl
tarpekliu matosi labai toli tiek pirmyn, tiek atgal. Žvelgiant atgal kalnai
žemėja ir apvalėja. Prieš mūsų langus, kitoje tarpeklio pusėje matosi riba, kur
didžiulės miškais apaugę Himalajų kalvos virsta stačiomis plikomis uolomis.
Aukštyn upe, tolumoje dunkso žalias smailai ir stačiai kylantis kalnas, o už jo
tamsi snieguota viršūnė. Kas toliau tik vaizduotėje. Ten važiuosime.
84 dienos ir 13700 km kelyje.
