Venesuela: Cueva de Guacharo, Margarita, Caracas, Atgal i Bogota

Cueva de Guacharo

Tolimiausias musu taskas Venesueloje. Is Maracay i Cumana autobusu Karibu pakrante ir dar galiukas bendru taksiu nuostabaus grozio keliuku tarp kalnu. Ilgiausias lankomas Venesuelos urvas - 10 km, lankoma 1200 m. Stalagtitai, stalagmitai, siauri pralindimai ir didziules kavernos, mineralai ir pozemines upes, visiska tamsa ir vaizduote zadinantys siluetai. Dvieju valandu pasivaiksciojimas su gidu. Urve pilna gyvybes: ziurkiu, krabu, zuvu, voru ir kitu vabzdziu, o svarbiausia, kad gyvena apir 15.000 Guacharu. Guacharas tai toks idomiai evoliucionaves paukstis, panasus i peledos ir sakalo vaika, prisitaikes gyventi visiskoje tamsoje. Taigi dienas leidzia urve, o naktimis dideliais buriais isskrenda maitintis vaisiais. Matyt keisciausias gebejimas orientuotis urvo tamsoje pagal sonara (panasiai kaip sisksnosparniai). Keistokas jausmas kai esamt urve, visiskoje tamsoje girdi ju skleidziamus nezemiskus klyksmus ir spragsejima. Nuotrauku nera, nes grieztai draudziama, blitcas juos akina, del ko jie poto neranda maisto. Pasivaiksciojom iki salimais esancio krioklio pavakarieniaut. Vakare maloniai pasedejom prie urvo angos stebedami pauksciu isskridima maitintis. Visa nakt palapineje klauseme ju klyksmu. O 5 ryto jau buvome (kaip sutarta) paimti i busiuka kuris nuveze iki Chacopata uosto.

Isla Margarita

Pasirinkome persikelima keltu per kur keliasi vietiniai, todel pigiau, greiciau, ne taip patogiai ir zinoma labiau pykinamai :) Tikejomes labiau kurorto, o patekom i ta pacia purvina ir chaotiska Venesuela. Nera ko stebetis, persikelus keltu zmones nepasikeicia. Deja deja, bet ne temporada - suprask lietu sezonas, didele dalis papludimiu uzdaryta ir dar visi sako, kad nesaugu ir negalima nakvoti palapinej. Pasivaiksciojom pakrante prasibegom pagrindine Polimaro gatve, aplankeme aikste ir pasimovem ant klasikinio sukciu triuko su smulkiom ir stambiom kupiurom keisdami pinigus. Meistriskai atlikta apgaule, laimei keitemes mazai, tai ir praradom mazai, bet tai jau buvo paskutinis lasas. Buvome dave Venesuelai antra galimybe mus dziuginti, bet po sito nusprendem: Atgal i Kolumbija. Taigi nusipirkom bilietus i naktini kelta ir dar pasikankine Puerto la Cruz stotyje autobusu pajudejom i Karakasa. Suprask Margarita pamatem, Check :)

Karakasas

Sostine ir didziulis miestas, todel jokio uzsilaikymo ilgiau neplanavom. Atvykom anksti ryte. Palikom daiktus saugykloj. Aplankem pora muzieju, pasivaiksciojom centrinem gatvem, aplankem turgu. Idomesni momentai. Muziejuje tik uzejus akis kimba uz Rodeno mastytojo ... tik po geru 30 sek ateina suvokimas: opa,- gi originalas, ir dar ilgai nesitiki. Kitas nutikimas, is temos sutapimu nera, 8 milijonu mieste bevaikstinedami sutikom pazistama is Cata papaludimio, hmmm. Taigi greita pazintis su Karakasu, beje ne kaip buvo tiketasi, tvarkingas ir svetingas, bet ta pat diena i naktinuka vaziuti i Merida.

Kelione i Bogota

Meridoj, deja uzdarytas ilgiausias pasaulio teleferikas, taigi nusprendem judeti toliau. Sekantis sustojimas San Cristobal, kuriame sukirtom skaniausiu iki siol valgytu empanadu: bulviu kukulis pergrustas mesa ir iskeptas... mmmm... Turguj dar apsipirkom pigesniu socialistiniu produktu ir sedom i kolektyvini taksi iki Cucutos (Kolumbija). Sienos kirtimas greitas ir neskausmingas, pasienieciai puosiasi Kaledoms, tai greit sudejo stampukus be klausimu ;) tik Venesueloj teko susimoketi isvykimo mokesti, kaip nei vienoje PA saly. Is Cucutos jau lipome i autobusa i Bogota, kadangi sitoje puseje siaute didziules audros ir lietus, tai keliai sugriauti tikraja ta zodzio prasme.. Daugybe nuosliauzu, asfaltas suluzes, vanduo, medziai ir tt. Todel kelione uztruko beveik para. Taciau artejant prie Bogotas situacija pasitaise ir pravaziavom pro nuostabaus grozio ir ramybe dvelkencius kalnu kaimelius, svajoniu vieta gyventi. Taigi po triju paru is autobuso i autobusa mes Bogotoje.

Bogota

Kadangi antra kart sitame mieste jauciames kaip namie. Visi sventiskai nusiteike, miestas pasipuoses, centrineje aiksteje net ledo ciuozykla pastatyta. Cia jau panasiau i Kaledas, o ne senis besmegenis Karibuose ;) Paskutines dienos sitam zemyne ramios, apsipirkinejam, valgom vaisius, kuriu matyt labai labai ilgesimes ir stengiames dar pagaudyt saule. Nors cia ne silta, reikia apsiredzius vaikscioti. Pratinames. Dienas be batu teks trumpam pamirst.

.
Nuotraukos nuo cia
.
Matyt daugiau pranesimu is sito pasaulio kampo nebus.. Rytoj i Lektuva.
iki pasimatymo Lietuvoje !

Venesuela: Bachia de Cata

Cata

Taigi paziurejom vienaip, paziurejom kitaip ir nusprendem. Nera cia ko trankytis ir ieskoti kazkokio kito issvajoto rojaus. Geriau tas dienas, kur leidziam autobuse praleisti mirkstant jutroj. Ar ne? :) Taigi uzsipirkom maisto ir skanestu ir grizom i jau patikrinta Cata kaimelio papludimi angelisko grozio ilankeleje prie upes ziociu. Tiesa pirmos dienos nedziugino, nes selo liutys su baisingais vejais, bet galiausiai islindo saule ir pragarai vel tapo rojum. 11 dienu. Kelemes austant, saules tekejima sutikinejom besimanksindami, tada i jura paselti bangose ir apsiprausti i upe. Kava su tostaduku ant lauzo pusryciams. Visi dienos darbai tai pagaminti koki menuka ir nueiti nusiskinti kokosa. Beje kokosu suvartojom apie 40, skonis ir kvapas neapibudinami. Tada pasidegini, pasivaikstai, sumastai pietu meniu, issiverdi. Kazka krapstineji, vel sonus pasildai. Pasivaikatai papludiniu ar uzlipi iki apzvalgos aiksteles kalne. Vel isimaudai. Stebi kaip Pelikanai su zuvedrom zvejoja nardydami. Koks garnys baltas ar sakalai balti nudziugina aki. Kasdien atsikasa ir isikasa krabai per visa papludimi, o mangrovese tuno monstriniai melyni. Nulydi saule pasisedejimu prie juros ir kokosiuku vandens gurksnojimu ir arba palapinen su zvake ar lauzelio pakurent. Anksti miegot.

Labai jaukiai iskurem savo gyvenama ploteli: is kaimo siukslynelio radom luzusiu kedziu ir stala, pastatem ant bambuku, ziurim veikia :) (kaip patys juokaujam palaikom ekologiskas idejas) is lijanu, akmenuku, bambuku, kokosiuku ir kitu vietiniu grozybiu prisigaminom visokiausiu dekoraciju, is akmenu sudeliojom lauzaviete ir virtuvele. Zodziu iskurem graziai, jaukiai ir patogiai. Galima gyvent, jei tik miegojimas palapinej taip kaulu nespaustu :)

Apturejom ir nuotykiu: viena diena dedes policininkai mus aplanke, nezinau ko ieskojo, bet iskrate viska iki paskutinio siulo, liepe kuprines iskraustyt, palapine isnarse ir tt. bet nieko nerade isejo.
Kitadien ziurim eina kazkoks keistas diedukas link musu su skrybele ir rankine. Pasisveikinom, susipazinom pasirodo kazkoks venesuelietis meno zmogus, turi vila sitam papludimy. Jam dideli ispudi paliko musu namai ir priejo pabendraut. Tai labai siltai priplepejom. Jis puikiai kalba angliskai, mates pasaulio, sake labai megsta lietuviska teatra, nes Nekrosius ar tai Korsunovas cia rodo savo spektaklius ir ji labai zavi. Mus bananais vaisino ir jei bet ko reiks kreiptis, smagu. O mes savo ruoztu jam davem issirinkti patinkanti darbeli is musu menuku savo vilai, tai nudziugo.
Laime kad po dideliu lietu buvo keliai uzgriuve tai galejom pasidziaugti tustesniu papludimiu, ne savaitgaliais beveik laukiniu.
.
.
Nuotraukos
.
.

Venesuela: Coro, Maracay, El Playon, Puerto Colombia

Venesuela

Taigi palikom Kolumbija, i kuria grysim skrydziui namolio, ir isdumem i paskutine likusia siame zemyne planuota sali - Venesuela. Siena kirtome ramiai, be jokiu problemu. Vaziavome vadinamuoju kolektiviniu taksi (senovine amerikietiska masina, visa subirejus, bet siaubingai grazi) kartu su dviem tetom is Venesuelos ir viena mergaite kontrabandininke, kuri vezesi tabako maisus, alkoholio ir aplink save apsisupusi narkotiku. O prie sienos visiems pareigunams mokejo pinigelius ir net paso jos niekas neprase. Tokia tat tvarkele. :)
Pati Venesuela kol kas labai nezavi. Sunku cia suprasti ju socialistine tvarka, o ir turistu nelabai yra, uztat jie cia nelabai laukiami ir i kaikuriuos viesbucius net nenoriu priimti, suprask nenoriu jokiu problemu su gringais. Parduotuvese pilna produktu ant kuriu sviecia uzrasas ,,Hecho en socializmo¨ (,,pagaminta socializme). Populiacija labai jauna, daug zmoniu jaunesni nei 25 m. Pati salis, miestai ir visa kita dar tik vystosi, dar auga, kol kas viskas be sistemos ir tvarkos. Uztat kuras praktiskai nieko nekainuoja, mazdaug uz 2.5 LT gali uzsipilt visa baka (litras kainuoja apie 4ct). Taigi mes stengiames miestu vengti, tik stotyse keiciam autobusus ar ineto paieskom. Uztat nac. parkai su papludymiais cia nemokami ir nuostabus. Grozis, grozis. Karibu juros melis, saule, smelis, vakarinis lauzas, pilnatis... (zr. foto) Tai ir bandom po papludymius pasitrankyt. Pailset ir pasidegint pries gristant i lietuviska ziema.

Coro

Pirmas miestas, i kuri atvykom buvo Maracaibo, 3.5 mln. gyventoju, tai tiek mes jo ir tematem - stoty issikeitem pinigu, salia esanciam turgeli nusipirkom bananu ir isrukom tolyn. Po keliu valandu smarkiai kondicionuojamame autobuse atsidurem Coro mieste. Sakoma, kad jis pats graziausias Venesuelos miestas ir istiesu senamiestis grazus, islaikes kolonijine artchitektura, saugomas UNESCO, bet du zingsiniai uz jo ribu baisu baisu... triuksmas, purvas, kriokiantys autobusai, belenkoks eismas, jokios sistemos, chaosas. Turejom bedu su viesbuciu, radom nakvyne uz pamanoma kaina, bet teko ilgai ikalbinet berniuka, kad leistu mums isnakvot, mat seimininke yra uzdraudusi ileisti hipius ir gringus, nes su jais yra bedu. Bet po keliolikos minuciu derybu sutarem, kad iseisim iki jai ateinant ir buvom ileisti. Dar aplankem salia esanti nac. parka - Los Medanos de Coro - kuriame kur akys uzmato driekiasi kopos, apauge krumynais, labai smagiai ten pasedejom, kol vietiniu apsauginiu buvom ispeti, kad jie jau iseina ir mums laikas eit, nes cia nesaugu.

Maracay

Is Coro naktiniu autobusu atvykom i Maracay, kadanors bus didziulis miestas, dabar tik besipleciantis ir kaip ir visi chaotinis ir baisus. Bet tik per sita miesta imanoma pasiekti salia esanti nac. parka de Henry Pitter, kuriame nuostabus papludymiai.

El Playon

Po valandos linksmuju amerikietisku kalneliu autobuse su nesuvokiamo garsumo muzika atvykome i maza miesteli El Playon, kuris nieko neypatingas, nebet kad visos parduotuves parduoda didziuliais kiekiais alkoholi, o maisto rasti sunku :) panasu, kad jei ir atvyksta cia turistu tai jie nevalgo :))
Is El Playon 20 min, masina pasiekeme La Cata papludymi. Atvirko vertas (zr. foto). Nedidelis papludymys apauges palmem, is visu pusiu apsuptas kalnais ir turi itekancia upe, uz kurios susidare nuostabus naturalus baseinai su siltuteliu vandeniu, kur galima pramirkt visa diena. Zmoniu nedaug, pagrinde vietiniai, dauguma jaunimelis su motociklais, savaitgaliais seimos. Beje mums visi zadejo, kad kolumbieciai super draugiski ir labai siltai bendraujantys, kazkaip ten to nelabai radom, bet cia panasu i tiesa. Dauguma sutiktu venesuelieciu labai nuosirdziai bendrauja, nori susipazint, klausia kaip ten pas mus gyvenimas, sako mes ir noretume aplankyt kitas salis, bet tai nera paprasta. Papludimy daug jaunimelio (kaip mes vadinam reperiu - buduliu) prie musu ejo, bet labai jaukiai su jais priplepejom, sako mums smagu, kad cia atvyksta zmoniu, grazi musu salis, turim ka parodyt, tai ir kiti lai pasidziaugia. Bet daznai bunam perspejami, kad ziuretume kur einam ir neturetume reikalu su itartinais. Turistu nesutikom. Labiai jaukiai isikurem po medziais ir praleidom ten tris naktis, kurendami lauzus ir spoksodami i pilnati. Geris. Vienintelis nesusipratimas yra paciam vidury stovintis du didziuliai dangoraiziai - viesbutis. Atrodo labai keistai. Panasu, kad nac. parkai nera labai saugomi. Bet nuo musu palapines nesimato :)

Puerto Colombia

Kitas is Maracay pasiekiamas nac. parko miestas. Tik sitas laaabai jau turistis, uzverstas viesbuciais, hosteliais, pausadomis ir visokiausiais restoranais bei gi gringais. Salia esantis papludymis nedidukas apauges palmem ir restoranais ir jame uzdrausta kempinti... Panasu, kad kai tiek nakvynes pasiulymu, nera cia ko nemokamai bashmukaut. Pernakvojom ten tyliai, ramiai, o ryte susipakave daiktus isdumem. Dar uzsiropstem i didziuli kalna, beieskodami kito paslaptingo papludymio, kurio taip ir neradom, uztat labai labai grozio priziurejom ir prisiportavom su kuprinem :) Beje bevaziuojant link Puerto Colombia ant kelio buvo nuosliauza, chebryte susoko pagaliais, nagais ir kitokiais barbariskais budais bande ja atkast, lengvosioms masinom pavyko pralysti, mums teko laukti buldozerio ir atvykom i vieta tik sutemus. Nieko zmogus planuot negali.
.
.
Nuotraukos cia
.
.

Kolumbija: Santa Marta, Taganga, Ciudad Perdida

Santa Marta

Tradicinis Karibu miestelis. Kadangi nelabai turistinis, nenulaizytas. Tiksliau didelis, siukslinas, triuksmingas turgus. Taip jie cia ir gyvena. Atlikom du darbus: aplankem nedideli aukso muzieju ir nusipirkom bilietus i Europa. Taigi visa kas gera baigiasi... bet prasideda kita. Dar kaip ir nesinoretu, bet gavom labai pigiai, tai jau sventem busim gimtinej. Et.

Taganga

Visisikai netoli nuo ne tiek turistines Santos Martos ikurtas, turistu uzplustas miestelis. Visa kas skirta parduoti ar aptarnauti. O netoliese uz kalno esantis papludimys pilnai uzstatytas didelemis sandelio tipo pavesinemis turistu maitintimui, girdymui ir kitokiam nugrezimui. Pats papludimys savaime nejaukus ir vanduo toli grazu ne melynas. Bet panasu, kad butent sia vieta renkasi kolumbieciai. Isimaudyti ir sedint pajury paklausyt bangu musos buvo gera, bet iskart po to dumem atgal.

Ciudad Perdida

Visas siaurinis Kolumbijos regionas (daugmaz Lietuvos ploto) pries ispanu isiverzima buvo apgyvendintas Tayronos kulturos indenu. Cia ju gyveno begale, o didziausiame ju mieste - Ciudad Perdida (800-1500 m) gyveno apie 5000 zmoniu. Visa sita liaudis buvo skirta valdovui-kasikei patarnauti ir padeti, o gentys buvo klajokliu. Del gamtos istekliu gausos nepazinojo nei zemdirbystes, nei gyvulininkystes ir gyveno klajokliu gyvenima placiai pasklide po visa teritorija i si miesta grizdami tik ceremoniju ir susirinkimu metu. Tayrona buvo puikus auksakaliai (ispanai manau tai pamego) ir pazinojo augalu savybes, bei is ju sulciu misiniu dare rugstis akmendirbystei. Indenai begdami nuo ispanu paliko miesta ir jis buvo pasiglemztas dziungliu, o is naujo atrastas tik 1972 m kai kapu plesikai eme atnesineti aukso dirbiniu. Nuo 1975 pradeta restauracija, o 1982 i ten atvyko pirma turistu grupe.
Taigi pasijamem ir mes sesiu dienu tura giliai dziunglen lankyti Ciudad Perdidos. Trys dienos pirmyn, tada 1200 laipteliu aukstyn ir 2,5 dienos atgal. Musu 9 zmoniu grupe: australas James - linksmas ir paprastas, kanadietis Curtis - daug apkeliaves 45 m vyras siuo metu lankantis P.Amerikos salis pagal abecele (buves Lietuvoj), anglas Alex - kompiuterastas besimokantis kinieciu kalbos meiles sumetimais, 2 kolumbietes - mama Luisa Maria ir dukra Nataly - mama advokate judanti sraiges greiciu, o dukra jauna busima teisininke visiskai priklausoma nuo mamos, ir jaunavedziu pora italas Alberto - picu kepejas ir kolumbiete Mary - mergaite kilusi is Kolumbijos nesaugaus rajono, pripasakojusi visokiausiu idomybiu apie gatves gyvenima, zudynes ir narkotikus ir 2 faini bashmukai is LT. Taigi su grupe kaip visada mums pasiseka keista ir idomi. Griztatnt gidas pripasakojo visokiausiu kolumbietisku siaubo istoriju, raganysciu, paprociu ir juoku.
Pakeliui prisiziurejom visokiausios augalijos nuo mazulyciu samanu iki 500 metu storakamieniu Caracoli medziu apaugusiu lijanom ir kitais augalu sluoksniais su augalu sluoksniais. Kirtom kelias upes ir saltinius vietomis iki juosmens. Aptikom keliolika kriokliu. Indenu kaima ir gyvenvietes. Klampojom per purvynus ir slydom nuo molio kalnu. Kilom ir leidomes. Kovojom su moskitais ir kvepavom gryniausiu oru. Nepamirskime pamineti, kad ejom tropiniu liuciu sezonu, taigi kasdien bent kelias valandas kiaurai slapi. Pasaka, ne? Mums tai gryna atostoga: jokio miesto triuksmo ir smarves, maistas patiektas, lova ar hamakas paruosti. Pats Ciudad Perdida iki kurio reikia uzlipti 1200 slidziu laipteliu, tik dalinai isvalytas nuo dziungliu ir tik ijungus vaizduote atsiskleidzia kaip miestas, bet terasos ir akmendirbyste ispudinga. Laimei gidas patyres ir islike informacijos is ispanu metrasciu. Grizus buvo jausmas kad sis turas truko bent menesi.
Siuo metu regijone vel gyvena indenai. tolimi Tayronos palikuonys - Arsario ir Cogi gentys. Laukiniai zmones. Su savo balta tradicine apranga. Labai keistas jausmas, kai susitinki takelyje praeinancia seima (vis dar gyvena dalinai klajokliu budu), o moteriske priejusi be jokiu zodziu ima ciupineti tavo apyrankes ir tiesiog nueina sau, o aplink tik medziai. Regione gyvena tok apie 280 indenu. Dabartinis ju gyvenimo budas gan keistas: svarbiausia uzduotis reprodukcija. Sulaukes 16-18 m jaunuolis gauna kokos ir poporo (kramtymui ir mastymui) ir jauna 14-16 m zmona, kuri savo ruoztu gauna adata (siuti krepsius is Fice augalo) ir kasmet jie ima gimdyti po vaika tol kol moteris gali, o kai negali, vyras ima nauja zmona ir jie tesia reprodukcija gyvendami trise. Jei atsitinka taip, kad vis dar galincios gimdyti moters vyras mirsta, ji ima jauna vyra ir ta pati istorija. Taigi klajoja seimomis, renka vaisius (laukinius avokadus, platanus, bananus, lulo, ir belenka) taip pat jau sodina bulves, juka ir pan, augina kiaules, mulus, vistas, karves ir t.t. medzioja, bet yra visikai pamirse savo proteviu augalu pazinima, akmendirbyste, o aukso neturi. Uztat daro verinius is plastikiniu karoliuku :) Taip pat daug ju sutikom stovyklavietese kur lauzyta ispanu kalba (turi savo kalbas) galima pabendrauti, bet dazniausiai jie cia, kad parduoti koki krepsi ar gauti maisto. Vaikai nuolat praso saldumynu: ¨tienes dulche?¨ Keisti jie, tie laukiniai zmones. Kitoki.

Nuotraukas ziurekit per nuoroda desinej virsuj (nuo IMG_3257), jei SkyDrive jau atsigaves. Tikiuosi sukele.

Kolumbija: Salento, Cartagena, Playa Blanca, Santa Ana

Salento

Vienas is kavos regiono miestelis, pasirinkom ji, nes yra kur graziai salia pasivaiksciot. Visas miestukas kaip is atvirutes, namai kaip saldainiu dezutes, kasdien svente, vyrai devi kaip kaubojai su visasis tam tinkamais papuosimais, miesto centra puosia dzipu paradas, kurie veza turistus i Cocora sleni. Zmones labai jaukus, o bananai labai pigus (bene po 20 kiekviens perdien sutarsydavom). O linksmiausia patirtis Agnytes pirma kart gyvenime virta uogiene ir ne betkokia, o is Guajabu - gardumelis - trilitris buvo suvartotas sparciai. Pasiseke ne sezono metu gauti bene graziausia visos keliones kambari ir savininkas viesbucio buvo ypac mielas.

Cocora slenis

Pusvalandis kelio dzipu ir pries akis tolumon kylantis zalias palmem apauges slenis. Pestute pasivaiksciojimas visai dienai prasideda ganyklomis kur karves skesta net aki reziancioje zalumoje, o kalnu papedese auga auksciausios pasaulio palmes. Tada arkliu taku pakyli iki dziungliu ir kemsyneliais kyli toliau. Pakeliui dar aplankai pasakisko grozio kriokli ir prisiziuri belenkokio keistumo augalu ir ypac 5m aukscio paparciu. Kelio gale kolibriu gyvenama vieta - ivairove spalvu ir formu ir visiskai nebailus - stebi per metra, bet nuotraukas daryt sunku, labai jau greiti. Dar pakilom i apzvalgos aikstele kalne ir patraukem atgal. Pakeliui sutikdami arkliu kaimenes ir vietinius zmones (kurie pataria, nuo kurio medzio kokios uogos paragauti :). O nusileidus zemyn kitu keliu vel patenki i visiskai siurealu pasauli kur palmes kaip kolonos stiebiasi iki dangaus, o tokios zalios zoles tiesiog nebuna (pasirodo yra). Ilgai dar sita zalia sapnavosi. Paragavom Arepos - kukuruzu paploteliu, kuriu tesla maiso ir kepa gatvej. Skanu (reiks bandyt grizus gamint).

Pereira, Medellin, Armenia, (Turbo ir Capurgana)

Toliau musu kelias turejo pasukti link Panamos i Capurgana, bet del purvo nuoslaiuzu ir uzdarytu keliu sita kampeli kaip ir Panama teks lankyti kita kart. Taigi dvi dienos autobusais. Pakeliui aplankyta Pereira su nuogo isvaduotojo Bolivaro skulptura centrinej aikstej. Kituose miestuose aplankyta tik autobusu stotys :)

Cartagena

Miestas pasaka. Miestas su sena istorija, daug kartu pultas piratu, mat cia Ispanai kaupe auksa pries pakraunant i galeonus. Senamiestis mazulytis, bet nuostabus. Visas aptvertas siena is poros pusiu skalaujamas juros, o pagrindiniai vartai kazkuo primena Ausros vartus i Vilniu. Kiekviena gatve ir kasantras namas verti atvirutes. Deja daug kas griuna, bet viskam savo laikas. Spalvos, balkonai, geles, mazos parduotuvytes, parkeliai - viskas labai jauku ir nenulaizyta. Silta del ko puiku sedeti parkuose. Tropiniu liuciu sezonas negadina nuotaikos, o pabraidyt gatvem visai idomu. Kasdien svente. (Kazkaip mums vis pavyksta kiekvienoj valstybej pataikyt ant 200m nepriklausomybes svenciu). Miestas trilypas. Senamiestis su Getsemani rajonu, kur bazuojasi turistai ir yra raudonuju zibintu kvartalas, bet ramu ir saugu. Gatvese gan atvirai vyksta prekyba narkotikais. Jame dar purvinokas parkas su Iguanom. Elitinis Boca Grande rajonas su papludimiu ir baltais dangoraiziais su jachtu parkingais, bei prabangiom parduotuvem bei ofisais. Ir trecia Cartagenos dalis su turgum, purvu, autobusu kamsciais ir vargingais namukais (sita dalis didziausia). Trys pavidalai virs-milijoniniame mieste. Patys mes isikureme Getsemani rajone, viesbutyje, kur per liutis palyja i lova :) bet kaina puiki.

Playa Blanca

Nuvykimas miesto autobusu, tada persikelimas motorine valtele, keliones pratesimas moto-taksi
ir pasieki roju zemeje. Cia ir strigom. 20 DIENU BE BATU. Playa Blanca - dayugmaz triju kilometru papludimys skalaujamas Karibu juros o is kitos puses mangroves ir pelkes. Dalyje papludimio stovi kabanios - pavesines dengtos palmiu lapais, o giliau vietiniu zmoniu darbines uzdaresnes kabanios su virtuve - lauzu ir WC. Beveik kiekviena kabaniayra ir restoranas, o nakti kabo hamakai. Kasdien apie 2 val atplaukia laivai su turistais ir isplaukia apie 4, kaikas lieka nakvoti. Kai isplaukia laivai grizta ramybe. Karstis, saule, palmes. Pasiseke rasti neitiketino pigumo kabanias, kas uztikrino geriama vandeni ir malkas, o ko daugiau tereikia, kad strigti. Taigi atsiprasom, kad neraseme, bet ten nei neto, nei elektros, nei masinu... tik jura. Debesys - kaip visoje Kolumbijoje nuostabiai ivairiaformiai. Ir nors realiai daryti nieko neturi dienos buvo ypac turiningos. Standartine rutina rojuje: keliesi su saule (kartais pries) 5-6 ryto, begi isimaudyt nenusakomu spalvu juroj, uzsikuri lauza ir isverdi skanios kolumbietiskos kavos, pasigamini pusriti ir tai ramiai suvartoji su puikiausiu vaizdu, tada eini toloiau i apleista papludimi pasideginti, apypieciais pasiimi akvalanga ir i koralu rifa nardyt, daznai uztrunki 3 valandas (vanduo juk siltas), grizus poilsio valandele, o tada vakarienes gamyba (atradome maziausiai 6 budus gaminti platanus) o kai gaudavom pirkom zuvi is zveju valties. Po sutemu vakarinis pasivaiksciojimas ir priklausomai nuo oro arba pilnaties stebejimas arba juros musos klausymas ar tolimu ir artimu zaibu su griaustiniu shou. Ankstyvas miegot arba pasikalbejimai ir tusa jei yra kaimynu. Nakvyne palapinej ar hamake ant Karibu kranto. Daznai pakankamas drabuzis - skara. Galiausiai jau buvom kaip vietiniai, gaudavom geras kainas ir buvom vadinami islenios - salos gyventojai. Susidraugavom su keistoko charakteriuo seimininke ir kaimynais, buvo pakankamai laiko ir idomu stebeti kaip verda ju kasdiena. Isvykstant gavom dovanu puikiausius pietus - zuvis su tradiciniais kokosiniais ryziais, o mes nelikom skolingi ir kabania ispuosem koralu verinukais. Turejom augintiniu - kate Naglumo isikunimas, kuri su mumis miegodavo ir siaip pratunodavo pusdieni ant keliu ir suniuka Zombi kuris ateidavo rytais pazaisti. Naktim i palapine belsdavosi ar sedint pajuri ateidavo pakibint koju monstriniai krabai. Tulike milziniskos rupuzes, o uz jo esanciose pelkese braide balti garniai ir baltos karves. Kasdien tuo pat metu praskrisdavo pelikanas ir prabegdavo asiliukai (gliukai). Ir zinoma nereikia pamirsti salia esancio akvariumo. Nuostabi patirtis. Papludimyje trijose skirtingose vietose trys skirtingi rifai ir visi prasideda nuo pat kranto, kas reiskia, kad jokios kitos irangos be kaukes ir vamzduko nereikia. Prisiziurejom iki valios paciu koralu, belenkokiu margu spalvotu zuveliu ir didzuviu, kaikurios beje visai nebailios ir nunerus per 30 cm jos tesia ka veike, tuo dar labiau dziugindamos. Paminetini ypatingesni gyviai: pilkos rajos, dvi murenos (pilka ir juoda), meduzos (mazos permatomos), skraidancios zuvys, veziagyviai, krevetes, Doris (tikslaiu daug ju).... (kiti pasakojo mate baracuda) grazu, ispudinga, nenusakoma (ner foto:) Malonu pasivaikyti po rifa kokia viena zuvele, ar plaukti 50 zuviniame buryje nebailiu, ar pakibus virs rifo stebeti gyvenima verdanti kvadratiniame metre. Ir jau nusprendus eiti namo isplaukimas uztrukdavo bemaz pusvalandi, nes vis randi ka naujo ir nematyto.

Santa Ana

Planas pabuti 10 dienu Playa Blankoj buvo pratestas ir ta proga vaziavom i greta esanti kaima papildyti maisto atsargu. Pirma kart buvom vietoj kur visi juodi. Pats normaliausias juoduku kaimas. O dar liuciu sezonas, tai viskas ismalta ir dumblina. Namukai pasiures surestos ir dazytos, jei dazytos, betkaip. Gatvese plaukia siuksles, vaiksto kiaules oziai ir kita namine gyvastis, bet yra ligonine, mokykla ir baznycia sandelio tipo name. Groja repas. Jokiu turistu. Zmones kerpasi gatvej, daug triuksmo ir judejimo. Zmones energingi, garsus ir emocionalus. Grizinejom ju pilnam autobuse - fun.
.
.
Foto nuo cia...
.
.

Kolunbija: Popayan, San Augustin, Bogota, Zipaquira

Pasedejom savaitike Quite ir Opa - suoliais i Kolumbija.

Popayan

Pirmasis musu Kolumbijos miestas. Taip kaip ir Ekvadoro bei Peru pirmieji - baltas grazus tvarkingas. Kaip is atvirutes. O aplink kalnai. Ismaisem visa senamiesti, uzsiropstem i apzvalgini kalniuka, pasiorientavom kainose ir piniguose ir pirmyn toliau.

San Augustin

Vaziuojant i San Augustina matem meska (juoda, baltais apakiaias ir apausiaias) ir kareiviu (kamufliaziniu su automatais), o sustojus papietauti neleido eiti i miskeli pasisioti, nes esa buna minu. va
Taigi San Augustinas. Vienas is triju svarbiu Kolumbijos archeologiniu vietu. Muisca kulturos laidojimo baubuku palikimas. Pats miestukas jaukus ir mazas, turistinis (nors turistu tiesa pasakius kaip ir nera) ir siltas. Pirmadiena aplankeme Archeologini muzieju ir apziurejom is visur sutemptus belenkokius baubukus kurie matyt saugojo mirusius (zr. foto). Antra diena ramiai pasivaiksciodami apejome visas aplinkines kalvas bei kaimelius tuo paciu lankydami kitas archeologines vietas, medituodami gilius upiu slenius ir rinkdami besimetancias pakeliui darzo ir sodo gerybes (gervuoges, guajabas, lulo, pomidorus, avokadus , cukranendres , paprikas ir pan). O trecia diena pajamem tura ir visa diena dzipu malem graziausius krioklius (tarp ju ir trecia pagal auksti Pietu Amerikoje) ir tolimesnius archeologinius stebuklus (baubukus, palaidojimus, katakombas ir pan), bei jaukius mazulius kaimukus ir miestelius (o kadangi savaitgalis tai ar muge ar turgus - zodziu svente.) Kartu ture buvoi labai miela austru mokytoju pora, smagiai pasibuvom. O paciam San Augustine kas vakara vyko gyvo garso folko koncertai ir i ora skriejo pigus saliutai. Tusa tusa. Pasakiskai praleistas laikas. Zingeidu, silta ir grazu.

Bogota

Naktiniu autobusu atidumem per puse salies iki sostines. (deja del indenu streiko ar pan. teko praleisti Tieradentro miesteli su pozeminemis samanu karo sleptuvemis gausiai puostomis ornamentais). Miestas, Bogota, baisingai didelis ir pilnas zmoniu. Kaip betkuris kitas didmiestis, nieko ypatinga. Tiesa turi gabaliuka senamiescio kuri irmalem. Bet visumoje vaizdu nera. Laimei kulturine scena bujoja. Kasdien nemokami koncertai, spektakliai, paskaitos ... pasikulturinom. Aplankem, bene svarbiausia Pietu Amerikos Aukso muzieju - grozio begalybe, tik isdestymas be sistemos. Mockus nelaimejo prezidento rinkimu (plakatai dar kabo). lyja ir salta. dumsim is cia greit.

Zipaquira

Geras pavyzdys kaip dar veikiancia drusku kasykla paversti lankytina vieta. Pajame chebryte ir iskale buvusiose kasyklu tuneliuose katedra su tunelynais ir kryziaus keliaias. Zmones eina ir stebisi. Siaip labai kazko ispudingo katedroje nera (bet darbai dar vyksta). O pozemiai ispudingi ir didziuliai, apsvietimas haliucinogeninis, gidas zinovas technologiju. Pats miestelis kaip is filmo apie Kolumbija. Mazas baltas, su tradicine grysta aikste su palmem ir zinoma akmenine baznycia. Is visu vitrinu kavos kvapas, o ore muzika.

Pirmas ispudis apie Kolumbija kolkas nesusiformaves :) labai jau tiketasi kazko tokio, o tas kazkas dar nepasirode. Siaip normali issivysciusi (ir nepigi) salis. Panasu kad turi visko ir tuo pat metu kazko truksta. Vis dar yra regionu kur siaucia Guerijos, bet panasu kad tai irgi gan ispustas reikalas. Tikimes, kad Karibai atskleis tikraji salies zavesi.
.

Nuotraukos nuo cia...
.
.

Ekvadoras: Otavalo, Casa del Condor, Chimborazo

Otavalo

Nuostabiai grazus ir ramus didziausiu Pietu Amerikos indenu rankdarbiu turgumi garsejantis miestelis. Zavinga, kad zmones iki siu dienu devi tradicinius drabuzius. Moterys susisupusios i medziagas su keistais galvos apdangalais, neriniuotomis geletomis palaidinemis, blizgiais karoliais ir koralu veriniais ant ranku. Vyrai gi tuo metu visi su ilgais plaukais supintais kasom iki sedynes, baltom kelnem ir melynais poncais bei skrybelemis. Visi devi tradicines tapkutes (kaip espadriles tik be pakulnes). Nuo jauno iki seno. Labai didziuojasi palikimu ir savo kultura. Placiai naudojama Quichua kalba. Savaitgaliais didzia gatviu dali uzseda prekeiviai nuo muzikos instrumentu, papuosalu, drabuziu iki kukuruzu ir burokeliu. Prisiziurejom groziu. Beje taip jau sutapo, kad atvykom kaip tik ant kasmetines didziausios sventes - Fiesta de Yamor. Esme, kad is vaisiu bei kukuruzu gaminama kazkas panasaus i Gira, o tada tiesiog gatvese sildoma ant ugnies ir skiedziama su alkoholiu, pilstoma i praplautus butelius nuo belenko - o gautas gerimas Yamor ir veda svente. Taigi visa savaitgali miestelis uzia. Kellios scenos, lauko kavines, karnavalas, eisenos, mis rinkimai ir salsa, salsa iki ryto.

Casa del Condor
Pagal plana jau buvome pakeliui i Kolumbija, bet ispudziai is Cotopaxi ugnikalnio kopimo paeme virsu ir apsisukome atgal i centrinius Ekvadoro Andus. Salia Riobambos apsistojome nedidelioje indenu bendruomeneje, pacioje Chimborazo ugnikalnio papedeje. Vietinis seniunas aprode mokykla, senovini nama (dumine pirkia) kokiuose iki siol gyvena zmones, parode amatus ir trumpai papasakojo apie vietiniu kaimieciu kasdienybe. Vakare dar maloniai pasivaiksciojom aplinkiniu kalvu slaitais. Ir vel Daumantas patrauke i kalna. Agnyte liko papedeje bendrauti su indenais, pazinti ju gyvenima, mastysena ir godas. O gyvena jie labai paprastai - duminese trobelese. Ryte isgina gyvuliukus (daugiausia avis), vakare pargina, apeina darzus ir tt. Viska daro labai letai ir ramiai, panasu lyg laikas cia sustojes.. Moterys devi tradicinius apredus ir su panieka kalba apie mergaites, kurios nesioja kelnes :). Pagrindine moters gyvenimo uzduotis - kuo anksciau susirasti vyra ir susilaukti vaiku (mergaites pradeda gimdyti nuo 16 m. kartais ir anksciau). Bendras suvokimas apie pasauli labai ribotas. Pasaulis yra tai ka mato aplinkui, gyvena tik sia diena ir jokiu giluminiu kontempliaciju apie gyvenima. Be to jie labai grubus, naturaliai nemalonus ir nemandagus. Darydamasi arbata nemazai laiko praplepejau su vietine 17 m mergaite vardu Marta. Turiu prisipazinti, kad teko pasistengti. Daugeli emociju ji isreiske akimis, veido mimika arba snypstimu. Ji katik baigusi mokykla, bet net neisivaizduoja kas yra ta Europa, net savo salies nelabai pazysta.. Zino tik savo kaima ir jo apylinkes. Kartais nerealu ir nesuvokiama klausytis. Kyla klausimas - o ka jie tose mokyklose veikia? Be kita ko sunku bendrauti su zmogumi, kuris i tave ziuri kaip i turista, kuris nesa pinigus. Mat i sia komuna buvo atvykes kanadietis T. Walsh ir neblogai juos pareme, pastate ta pati Casa del Condor, kur jie dabar priima sveciu ir ima nemazus pinigus. Tad jie dabar tik ir laukia turistu, kurie atvaziuotu ir paremtu bendruomene arba kazka pastatytu arba padirbetu... Apskritai pokalbiu metu pinigai yra viena pagrindiniu temu - vis klausia o kiek tu uzdirbi, o kiek uzdirba tavo tevai, o kiek kainuoja kelnes ar batai tavo saly... Nelabai jiems rupi kur ta salis ir kaip ten zmones gyvena. Kaip Jonas Mekas sake i viska reikia ziuret paprastai.. Matyt paprasciau nei cia nebeimanoma.

Chimborazo

Taigi Cotopaxio buvo negana. Traukia auksciau. Reikia gi save isbandyti. Chimborazo - auksciausias Ekvadoro kalnas, 1500 metu jau nebeveikiantis ugnikalnis, o kas idomiausia - auksciausias pasaulio taskas (kitaip tariant, del zemes isplatejimo ties ekvatorium, tolimiausias taskas (6.384,4 kilometrai) nuo zemes centro) 6.410 m virs juros lygio. Taigi puikiai pernakvota Casa del Condor (3900m altitude) aklimatizuotasi ir apmedituota kopimas stebint salia besistiebianti kalna. 14 val atvyksta gidas, ir vaziuojam iki pirmos stovyklavietes (4800m) pietaujam, ilsimes pratinames prie aukscio. 18 val ikopiam i sekncia stovyklaviete (5000m) ir tvarkingai pasiruose iranga einam migt. Miegasi ramiai. 23 val keliames, rengiames, uzkandam ir apie 24 val isjudam. Naktis, tamsu. Iki 5200 kopiam zvyru letai, o nuo ten susirise, su katem, kirtikliais ir visa kita iranga. Sninga, visa nakti sninga. Didelis vejas. Iki 5500m kopimas ledu, tada prasideda sniegas. Salta, pucia vejas. Tamsu. Vis dar sninga. Kopiant sniegu zingsniai vienodesni, o ledu kiekvienas zingsnis atsargus. Maza oro, o dar kintant ritmui permusineja kvapa. Palyginus su situ kalnu ankstesnis kopimas i Cotopaxi atrodo kaip pasivaiksciojimas pievom :) Chimborazo vidutinis nuolydis 30-45 laipsniai ir toks nuolydis yra visa laika. Jokio atsikvepimo. Judam gan greitai (kaip greitai tai imanoma). Sunku kvepuoti, tiksliau sutaikyti ritma su zingsniais. Einame pirmi (as ir gidas). Dar i kalna isejo 2 grupes - du kanadieciai ir sveicare (3 prancuzai issigando oro). Taigi einam pirmi, kas kopima daro dar sudetingesni, nes tenka kastis per sviezia sniega ir patiems daryti trasa. Tamsu, pasisvieciam tik antsalmine lempa, vietom priartejant prie skardziu. Zingsnis po zingsnio. Iki 5900 kasames labai sunkiai, smengam iki keliu i sniega. Kartais vienas zingsnis tampa amzinybe. Ties 5900 riba svinta. Toje vietoje statumas tampa 48-50 laipsniu. Sniego vietomis iki juosmens, jei prasmengi, o smengam ant kas trecio zingsnio iki keliu, o ant kas penkiasdesimto iki juosmens. Issikasi ir tikiesi neprasmegt, nes tada kapanojimasis vietoj, o statu ir sunku. Kritinis taskas. Gidas sprendzia ar saugu testi (galima lavina, mat po naujo sniego sluoksniu senas purus). Gidas baisiai nuvarges, bet nusprendziame pabandyti. Sita atkarpa as einu pirmas - atsargiai perskirstydamas svori ir laimei po apie 50 letu sudetingu zingsniu randame kietesnes plutos ir tesiame toliau. Ikalne vis virs 45 laipsniu. Dar salciau, sniega pusto i veida. Paskutiniai 300 metru susikaupus ir tyloje, kas simta zingsniu pauzele pakvepavimui. Letai ir sunkiai. Kiekvienu zingsniu ispaudziant sniege laipteli. Kyla vejas darosi salta (koju ir ranku pirstai dilgsi). Dar 50 metru aukstyn mazesniu nuolydziu ir 6356 virsune pasiekta. Pasaulis apsiniaukes ir tamsus. Saule jau pakilus, bet dar po debesimis. Tolumoje kyso keli kalnai (tarp ju ir Cotopaxis). Trumpas poilsis. Nuotraukos ir Zemyn. Jau leidziantis prasvinta, pasimato visa plynaukste, kalvos, sleniai, kitos virsunes tolumoje. Griztatnt matau pro kur kilom - ledynai, varveklynai, sniego kalnai ir uolos. Visas kopimas - sunkus ir sudetingas tiek fiziskai tiek valiai 8,5 valandos darbo. Atlikta ir jegu dar yra. (beje kanadieciai pasieke tik 5900, o sveicare tik pusiaukele). Nesigirkim, bet as kalno karalius :) Ramiai, artimiausiu metu, jokiu kalnu neplanuoju (nors ka zinai, kai jie taip arti).


Nuotraukos nuo cia.
.

Daiktai (Kuprine ant peciu)

Kadangi keliaujam jau virs 7 menesiu, tai daiktai kuprineje susigulejo. Zinom kas butina ir kas gerai. Surasome, kad jums ir mums kita karta pakuojantis i kelia butu lengviau.

Dabar musu 2 kuprines po 20 ir 15 kg. Net ir to perdaug.

Kelioniu knyga (Lonely planet)
2 uzrasu knygutes
Piestukas
Tusinukas
Dokumentu kopijos
Pasai
Vairuotojo pazymejimas
Skiepu pasai

Banko korteles
Doku ir pinigu priekuniniai slaptatasiukai
Fotiko tasiukas

Zodynai (mazi)

Fotikas (su kortele ir maza koja)
Korteliu skaitytuvas (perkelimiu i kompa)
Mobiliakas (dazniau zadintuvas)
Ausinukas (su isoriniu garsiakalbiu)
Prailgintuvas (daznai rozete viena ir nevietoj)
Perejimai 220 kistuku (skirtingi valstybese)
Pakriovejai (foto, mobil, ausinuko)

Virykle (turim mazyte elektrine)
Spirale (greitam H2O uzvirimui)
2 Puodeliai, lekstutes (uzdengiamos dezutes, kurias galima pasikrovus maisto pasiimti i kelia)
2 Saukstai
Mazas saukstelis kelionei
Peilis
Atlenkiamas peilis kelionei (su visais atidarytuvais)
Mazas puodelis matei su bombile (priklausomai kur busit)
Kempine
Maisto garinimo tinklelis
Puodai (kad tiktu ir lauzui) lengvi ir kad viskas viens i kit pakuotusi.
Dangtis puodui (taupo virimo laika)
(Neturim, bet neblogai butu maza keptuve ir pjaustymo lentele)

Zvakes
Degtukai, ziebtuvelis
Smilkalai

Ranksluostis
Higienos reikmenys (papildoma kelyje)
WC popierius
Siulai ir adatos

Virve (dziovinti skalbinius)
Skalbiniyu segtukai (biriu produktu maiseliams sandarinti)
Reples (daugiafunkcines)
Vielos (belenkam taisyti)
Lipnuios juostos (-"-)
Dideli polietileniniai siuksliamaisiai (kuprinem, kai keliauja ant stogu ar valtyse)

Palapine
Miegmaisiai
Polietilenas
Miegojimo takeliai

Vaistai: (kad uztektu kelionei ir dar menesiukiu kitam neplanuotam)
Skausmo
Viduriavimo
Angliukai
Pleistras
Dezinfekatorius
Sumusimu tepalas
Anrti uodu purskiklis
Tepalas po ikandimu
Saules kremas
Poidegimo purskalas

2 komplektai patogiu drabuziu
Kojiniu ir apatinuku
Zyginiai ir lengvi batai
Maudymkes
Kepures nuo saules
Skaros
Jei salta: pirstines, salikas, kepure
Tases arba mazos kuprinytes

Saskes
Kortos
Rankdarbiu dezute (kas jums patinka)
Turime pamastymu, kad butu pravartu turetu nediduka lengva nesiojama kompa su WiFi.

Ekvadoras: Cuenca, Guayacil, Montanita, Puerto Lopez, Quito, Cotopaxi

Cuenca

Musu laimei tai ko ieskojom ir neradom Peru visai atsitiktinai atradome ir Ekvadore. Tradicinis patiekalas - kepta juru kiaulyte - skanumelis. Paruosimas tik kad ziaurokas, mat jas praziodina ir uzmaunama ant gan storo baslio, uztat odele tampa maloniai paskrudusi ant zariju. Tokia laime pakeliui i Pink Floyd garsiausiu temu atliekamu gyvai vakara (confortobly numb, another brick, Wish you were here ir t.t.). Nuostabus kamerinis vakaras kiemelyje panasiam i mokytoju namu, tik su palmem.

Guayaquil
Vel soktelejom i Ramiojo pakrante. Didziausias Ekvadoro miestas, todel planas tik vienai dienai. Geras pavyzdys kaip didmiestyje galima tvarkyti viesasias erdves - pacieme centre parkas su vezliais, karpiais ir ISPUDINGO dydzio iguanomis, kurios laisvai begioja po gelynus ir karstosi medziaias, o is vaiku vagia saldumynus. Prasiejome miesto pasididziavimu - Malecon2000 - mega siuolaikiskai sutvarkyta upes pakrante. Tik kad jaukumo truksta (prisiminkim Basanaviciaus gatves Palangoje pokyti).

Montanita

Visai neplanuota vykti, bet strigta 5 dienoms. Mazas, jaukus (neskaitant triju turistiniu gatviu) kurortinis kaimelis Ramiojo pakranteje garsejantis geriausiomis surfinimo bangomis. Pasurfint nesurfinom, bet labai mielai pasitaskeme ir buvome pataskyti dvimetriniu bangu. Smagumelis. Daug pasivaiksciojimo papludimiais, kriauklyciu rinkimo ir ramybes. Matem tolumoje banginiu fontnus. Is vietiniu zveju nusipoirkom ir gaminomes sviezia gabala ryklio. Matyt butume strige dar ilgiau, bet dabar cia ziema t.y. debesuotasis sezonas su nenuspejama dulksna, bet karsta. Labai gerai pailsejom ir atgavom jegu tolimesniems zygiams. Valio

Puerto Lopez

Pakeliui i Puerto Lopez dar issokom Ayampej, bet kadangi nieko idomaus neradom iskart ir isdumem. Tai ko ieskojom radom Puerto Lopeze, vidutinio dydzio zveju miestelyje. Banginiai. Dideli, mesingi ir galingi. Pasijamem tura i banginiu stebejima. Ispudinga. Pavyko rasti 2 suaugusius su mazyliu, kuris mielai sokinejo is vandens ir rode fintus. OPA. Kartais budavo, net baisu kaip arti jie priplaukdavo. Rankos istieses nepaliesi, bet... Be to dar paziurejom raudonpagurkles fregatas ir melynakojus paukscius (tokius kaip Galapaguose veisiasi). Kadangi iki autobuso turejom grazaus laiko, uzkandom vaisiu ir pasivaiksciojom pakrante, kuri visiskai kitokia nei Montanitoje, tik kad labai jau baisiai siukslina. Liudna. Naktinis autobusas i Quito - Ekvadoro sostine.

Quito

Labai sekmingai susiradome pigia nakvyne paciame centre. Didziulis kambarys, sename name kurio koridoriai nukabinti senovinio Quito nuotraukomis, o per didziuli langa matosi Pichincha vulkanas. (beje kambaryje kabo foto kaip jis verzesi 1999 m :) Salia yra duonine, tai rytais zadina puikus kvapai.
Quito miestas pilnas veiksmo ir idomybiu. Pirma diena praleidom vien vaikstinedami po istorini senamiesti (beje Quito yra pirma Unesco paskelbta saugoma vieta). Nuostabios baznycios, siauros gatveles ir boheminiai rajonukai, didziausi ir graziausi parkai. Aplankeme puikiausia prieskolonijiniu civilizaciju raidos Ekvadoro teritorijoje muzieju. Genciu ir kulturu gausybe ir ivairove suzavejo. Gaila neleido foto, mat keramiku grozis ir savitumas bei kestumas nesuvokiamas, net dabartineje gausoje, o kokybe ir detalumas didziai lenkia dabartinius tiapliapiskumus. Kita diena patraukeme i prabangesni ir naujesni Mariscal rajona. Didelio ispudzio nepaliko, bet pasivaikscioti jaukus. Isvaiksciojom turgus. Beje vakare visame mieste parkuose buvo belenkokios muzikos nemokamu koncertu - savivaldybes skatina viesuju erdviu naudojima, tai labi mielai pasiklausem vietinio folko ir dudu, o nakcia stebejome didziuli maratono begima miesto gatvem. Trecia diena issiruosem i rimtesni zygi. Tiesiai i ta pati, pro langa matoma Pichincha ugnikalni. Laimei viso kelio kopti nereikejo, mat iki 4053m auksciuo kelia teleferikas, o likusi gabala iki 4794m tenka keberiotis savom kojytem gan lengvu takeliu (tik keliose vietose kaip kalnu oziam). Deja bet oras nenusiseke, be to plonokai apsirenge buvom, tai iveikem tik 2/3 kelio ir kaktomis atsireme i debesis bei is ju sklindancia dregme su salciu pasukom atgal. Vienok vaizdai nenusakomi: po kojom toli toli betoniniu kaladeliu Quitas, o tolumoje snieguotu virsuniu puosiami kiti ugnikalniai. Debesu lubos iki horizonto, o tolumoje lietuje zaidzianti saule kurianti nenusakomo dydzio vaivorykstes. Nusileidom truputuka pavarge, bet laimingi ir prateseme diena parke vakarodami ir svesdami Agnytes 26 su nuostabiu mesos tortu :) kiekvienas renkasi kas arciau sirdies.

Cotopaxi NP

Cotopaxi - 5897 m - auksciausias pasaulio veikiantis ugnikalnis. Sioje keliones dalyje musu keliai su Agnyte dienai issiskiria. Daumantas lipa i kalna.

Po ilgu gido paiesku, mat veda po 2 zmones, radome agentura. Ryte 8 valanda prie agenturos duru suzinau, kad musu grupe 6 zmones (2 cekai, vokietis, olandas ir prancuzas). Pervaziuojam i Nac parka ir ikopiam iki pirmojo tasko 4867m, kur nakvosim ir lauksim vidurnakcio, kada planuojama kopimo pradzia. Jau tada issiaiskinam, kad cekai kops atskirai, mat ju letesnis tempas. Mane jama nedidele baime, mat panasu, kad vokieti ir olanda poruos kartu (abu su patirtimi) vokietis isvis cia atvaziaves kopineti ir jau 4 virsunes pajames, o man paliks prancuza, kuris akivaizdziai nepakankamai aklimatizavesis ir kas baisiausia nelabai motyvuotas. Jama parke, mat jei vienas poroje del altitudes pasijunta blogai - grizta visa grupe su gidu. Beje pats lipimas, pagal aprasymus, nera sudetingas - didzioji sudetingumo dalis yra zema temperatura (iki -10), galimas vejas ir zinoma altitude bei oro trukumas. Taigi papietaujam sociai ir apie 18 val einam miegot. Bet koks ten miegas - vartymasis, o cia dar man pradeda baisiai galva skaudet, altitude daro savo. O kai pabudus dar ima lengvai pykinti isvis imu abejoti ar ikopsiu. Taigi keliames 24 val ir pakuojames bei rengiames (as letai, mat galva ir skrandis belenkoki). Suzinome, kad prancuza apie 23 val taip susuko, kad nuveme visus kampus ir buvo isvestas zemyn. Cia as nudziungu, nes ne kalne tai nutiko ir niekam grizt neteko, bet tuo pat metu mums pasako, kad gidas liko tik vienas ir eisime trise su vienu gidu. Opa - tai dabar as silniausia grandis. Bet dar budamas Quite itariau, kad galiu tureti problemu su skrandziu ir apdairiai nusiprkau energetiko, visada padeda, padejo ir sikart. Taigi susipakuojam, (as nieko nevalgau ir pirmyn). Apie 00:40 pajudam. Po valandos kopimo pasiekiame sniega. Uzsidedam kates (metalinius batu dantis), issitraukiam sniego kirtiklius, susirisam virve ir tesiam. Tuo momentu nuo gryno oro ir salcio pasitvarko savijauta. Kopimas sniegu ir ledu reikalauja jegu ir igudimo, bet mokausi greit ;) Beje vietomis kopiame iki 48 laipsniu statumu. Kai buname ikope apie 1/3 kelio pasijuntu pakankmai sveikas ir pabandau isimesti i save gabaliuka sokolado, po kurio visa juostele, kas ijungia antra kvepavima. Jau esu tikras, kad ilipsiu. Zingsnis po zingsnio (beje daznai zingsnis yra tik 10 cm) dar 4 valandos kopimo, keli pailsejimai, kelios aplenktos grupes (mes isejom priespaskutiniai). Vaizdu jokiu, nes kopiam nakti su zibintuveliais, taigi matai tik konturus kalno ir kas po kopjom. Zingsnis ikvepi, zingsnis iskvepi. Dar valanda sunkaus kopimo ir pasiekiame paskutini poilsio taska, nuo kurio iki virsunes tik 20% kopimo. Bet ta atkarpa sudetingiausia ir staciausia. Priekyje musu tik viena grupe. Pajudam. Dar pusvalandukas ir ima breksti, apsisviecia debesys ir atsiveria vaizdas i sleni. Uzspaudzia sirdi grozis, zluimbiu kaip maza mergaite ir juokiuosi tuo pat metu - nenusakomas grozis ir jausmas. Betkoks sunkumas kojose ir valioje dingsta - atsiranda trecias kvepavimas - labiau sparnai. Pradeda jaustis, kad olandui sunku (nusileidus sake, kad tuo metu mane, kad mirs). Kopiant toliau sutinkam pirmaja grupe griztancia (mat mergaitei luzo kate - galiu tik isivaizduoti ju apmauda). Taigi toliau kopiam pirmi, kas darba padaro gerokai sunkesni, nes reikia daryti kelia per sviezia sniega ir dar saugotis pusmetrinio plocio ledo skilimu, kurie nueina gilyn iki bedugnes. Bet mes galim. Likus 10 min iki virsunes teka saule ir musu kopiamas kalnas meta nuostabu seseli ant pasaulio. Paskutine atkarpa vienos pedos platumo atbraila, dar viena statmenai ir mes pirmieji pasiekiam virsune. Suksmai, apsikabinimai, juokas. Tada ramybe. Visa virsune musu. Be neivienos pedos. Su vaizdais i visa pasauli, i kitas virsunes virs debesu, i kratreri, i sniego neitiketinas formas. Po 10 min ateina sekanti grupe. Uzkandam ir zemyn. Beje zemyn greiciau, bet ne ka lengviau. Taigi visas kopimas 8 ilgos valandos. Ispudzio ir potyrio nenusakomai (tikrai nenusakomai ir nepalyginamai) daug. Kai susirenka visos grupes gidai pagiriamai pirstais bado vokieti ir mane sakydami, kad mudu esam mas fuertes - stipriausi (neblogai, kaip pirmam kopimui:) Bijau radau nauja hobi (reiks broli judint, kad imtu kartu i kalnus :).

Sito pranesimo foto prasideda cia.

Peru šiaure ir Ekvadoro pietūs

Trujillo - Huaca de la Luna ir Huaca del Sol

Dar vienas Peru archeologinis radinys. Moche kulturos palikimas. La Luna sventyklu piramide skirta dievui Ai Apec ir Del Sol buvusi valdovu piramide. Deja Del Sol dar nepradeta kasineti, o La Luna pilna stebuklu, mat Moche zmones po kiekvieno valdovo pasikeitimo ant senos piramides state nauja, taigi archeologai kaip svoguna atidengineja nuostabiausius bareljefus ir piesinius .... laikas parodys ka slepia Del Sol svogunas :) Moche turejo paproti aukoti zmones. Du jauni kariai kovodavo ritualinemis kuokomis, o tas kuriam numusdavo kepure, buvo aukojamas. Jis budavo nuvedamas i aukojimo vieta, pagirdomas San Pedro kaktuso haliucinogeninemis sultimis, ji dar primusdavo ir pakankindavo, o tada ritualiniu peiliu perpjaudavo gerkle ir nuleisdavo krauja i taure. O krauja viesai isgerdavo valdovas, tuo parodydamas kas cia kietas (taures ceremonija - daznai vaizduojama ant keramikos). Dazniausiai aukodavo, kad butu lietaus, per El Nino (kai nesustojant lyja) aukodavo desimteriopai, kad nustotu.

Huanchaco

Mazas zveju miestelis ... bent taip raso gidu knyga. Dabar tai gan didelis turistu ir banglentininku pamegtas pavandenynio kurortas. Islikusi tradicija zvejybai vis dar naudoti is meldu gaminamus "arkliukus". Sako kad is ju atsirado banglentes. Siaip buvo labai miela istrukti is masinu pypimo ir tiesiog pasedeti papludimyje snioksciant Ramiajam.

Chiclayo

Dar keliu kulturu lopsys. Moche, Sican ir Chimu. Tumbas reales de Sipan - pasaulinio lygio muziejus apie Moche kultura ir Sipanu Lordo kapo iskasenas, bei puikia valdovo rumu rekonstrukcija (deja jokiu foto negalima). Beje kartu palaidotos buvo 3 moterys, vaikas, lamos, karo vadas, karys saugantis kapa (be pedu, kad nepabegtu), zynys, veliavnesys ir belenkoks kiekis papuosalu ir apyvokos daiktu.
Tucume - 26 dumblo plytu piramides ir lievas muziejukas. Laimei yra salia kalnas i kuri isikeberiojus atsiveria lygumos su jose isibarsciusiomis aptirpusiu piramidziu liekanomis.
Ferrenafe - Sican kulturos muziejus. Vieno didziausio Pietu Amerikos rasto valdovo kapo grozybes. Idomu kad valdovas pakastas aukstyn kojom ir dar nukirsta galva atsukta kad ziuretu zemyn. Ir zinoma visai nestebina, kad kartu palaidoti kiti zmones.

Chachapoyas

Atitolome nuo vandenyno ir grizome i kalnus. Cia kalno virsuneje (kaip visada) apauge dziunglemis slepiasi preis Inku civilizacijos tvirtoves griuvesiai - Kuelap. Chachapoya kultura state apvalius akmeninius namus, o sitas miestas savo dydziu panasus i Machu Pichu, bet kasinejimai pradeti neseniai, todel visas apauges dziunglemis ir mazai lankomas turistu, kas jam suteikia dvigubo zavesio. Po kokiu 10 metu bus dar vienas stebuklas kaip ir MP.

Kelione i Ekvadora

Kadangi jau taip susideliojo musu kelias nebuti pakranteje, kur didziausias srautas, teko kapanotis dziunglemis. Pirmiausia is Kuelapo 2 valandas bendru taksu vaziavom i Chachapoyas, tada 2 valandas bendru taksu (tik dabar 6-iese) iki Bagua Grande is kur mikriuku 45 min iki Jaen, tada 3,5 valandas kitu mikriuku (beje nuleido rata) iki San Ignasio is kur sunkiai susiradom masina iki La Balsa (dar 2 val). Viskas zvyrkeliais, kalnais per dziungles. La Balsa yra penkiu namu kaimas dziungliu gludumoj, o kitoj upes pusej jau Ekvadoras. Beje ten maloniai isgerem cukranendriu naminukes.

Ekvadoras

Ilgas ir ramus muitininku darbas (ilgai bendravom, nes judejimo kaip ir nera), tiltas ir mes Ekvadore. Tolimesnis prasivaziavimas visa diena auto ir autobusais per istabaus grozio pietines Ekvadoiro dziungles ir mes jau Cuencoje.

Cuenca

Mazas nuostabu kolonijini senamiesti turintis miestas. Su Inku griuvesiaias ir puikiais rajonais. Cia vaiksciodami paupiu pasijutome lyg butume Vilniuje prie Vilneles. Labai jauku. Dobiliukai ir pienes. Tvarkingi namai, tvarkingas eismas, jokio pypimo... Aplankem Panama kepuriu gamyklele-muzieju - ir Panama kepure kilusi visai ne is Panamos :)

Pirmas ispúdis apie Ekvadora. Tikejomes tikrai ne to. LR Uzsienio riekalu ministerija lankstinuke raso: "Nesaugu, jei nera butina venkite keliones, o jei keliaujate - imkites ypatingu saugumo priemoniu". Mielieji, panasu, kad tai yra slykstus melas. Po Bolivijos ir Peru, tikejomes kazko panasaus ar dar baisesnio, o cia visiskai civilizuota, tvarkinga ir rami salis. Esame treciame pagal didi mieste ir cia malonu buti (o mes, visumoje, jau nekenciam miestu). Jokiu siuksliu, netvarkos, triuksmo ir smarves. Gatvese jokiu ginkluotu apsauginiu. Labiau palyginama su Urugvajum, kurio miestai labiau primena Europa, nei PA. Ziuresim kas toliau i siaure. Zinoma viskas brangiau, o kas keista - valiuta USD. Daugiau ispudziu, kai bus daugiau ispudziu :)

Aciu visiem skaitantiem, buciuojam ... iki.

Sio reportazelio foto prasideda cia.

Čile ir Peru

Sveiki, sveiki. Tesiame transliacija is nesibaigiancios pazintines keliones Pietu Amerikoje. Opa opa ir mes persuoliavome dar didesni gabala ir dar daugiau rasome, o gi kartu ir siunciame vaizdu (kas ten sake kad mazai... )

Chile Arica

Kadangi buvome arti tai greitai greituteliai uzsokome aplankyti Chiles gauti stampus i pasus ir paziureti kaip ten zmogai gyvena. O gyvena jie puikiai - sociai, siltai ir turtingai. Pamatem Eifelio projektuotas baznycia bei muitine, nuleidom saule i Ramuji vandenyna, gurksnodami chilietiska vyna ir per dykumas patraukeme Peru link.

Peru Arequipa

Baltasis miestas. Baltasis todel, kad senamiestis pastatytas is vietinio balto akmens. Visas miestas labai grazus, kolonijinis su neitiketinai imantria akmens drozyba.. sauletas ir su maloniais gyventojais. Parduotuvese galima nusipirkti juru kiaulyciu skerdienos, vytintu varliu, o horizonte nuolat smezuoja trys ugnikalniai. Bet kaip ir betkuriame mieste ilgai neuzsibuve patraukeme i Colcos kanjona.

Cabanaconde - Colca kanjonas

Colca kanjonas yra 3191 m. gylio (pasaulyje gilesnis tik greta esantis Cotahausi +163 m.). Ant kanjono krasto isikures mazas miestukas Cabanaconde, kuriame moterys vaiksto su labai puosniais ir imantriais kasdieniais rubais, vaizdas neiprastas, bet jaukus. Taigi mes nebutume mes, jei nesugalvotume ta pat diena nusileisti i kanjono apacia ir pakilti atgal. Patikekit darbelis ne is lengvuju :) bet ispudziu per akis. Gaila tik, kad zemyn nusileidus i oaze nera priejimo prie upes. Bet vietiniai suka ten bizni.. gali rinktis is keleto baseinu, restoranu, nakvynvieciu. gan jauku, bet labiau noretusi gamtos. Visgi smagiausia dalis kepinant saulei lipti is kanjono, kad isivaizduoti auksti, galima butu sulyginti su 16 000 laipteliu, tik laipteliai skirtingo dydzio, kai kurie juda, o vietomis zvyras ir nuolat vingiuoja kairen desinen... smaguma linksmuma :))) bet vaizdai atperka praikata, skaudancius sanarius ir pusles... mes tai paderem!!! Beje ne ka maziau ispudingi vaizdai vaziuojant autobusu i Cusco. Cia pabuvojome ir iki siol auksciausiame savo keliones taske 4910m, saaaltaaa, plesia galva, bet atima zada vaizdas.

 

Cuzco.

Kruciausio inko Pachacuteco pastatytas panteros formos miestas, ilgiausiai kontinente nuolat apgyvendintas. Taigi realiai visa kas nauja, stovi ant pamatu to kas labai sena. Gaila, kad ispanai ji gerokai nuniokojo. Bet didybe ir grozis jauciasi. Miesta puosia islike inku senosios sienos (tobulai sudelioti akmenys, atrodo netikra), kolonijines baznycios ir aikstes, cerpiniai stogai, siauros senamiescio gatveles su jaukiom parduotuvelem. Ant inku sventoviu pamatu pastatyti vienuolynai, mieste gausu inku valdovu ir karvedziu statulu, o gatves pavadintos quechua kalbos vardais (atiduodant pagarba inkams). Zodziu visas miestas - didziulis paminklas inkams atminti.

Sacred Valey

Sventasis inku slenis, kuriame gausu ganetinai gerai islikusiu griuvesiu. Ispudingiausi kuriu - Pisac ir Ollantaytambo. Inkai buvo visiski psichai. Del ko kencia musu kojytes :D Jausmas, kad susiranda auksciausia apylinkes kalna ir susikrausto i ji. Aplink kalna pasatato didziules agrikulturines terasas burokams bei kukuruzams auginti, o patys gyvena miestuose - tvirtovese pacioje kalno virsuneje. Taigi, kad pasiekti Pisaco griuvesius valanda teko keberiotis staciu kalnu aukstyn. Didiziausia ispudi paliko vietoves dydis - kalno skirtingose virsunese isikure 7 kaimai, jungiami siauru praejimu, laiptu ir tuneliu, su puikia gynybine architektura, gyvenamaisiais kvartalais ir nenusakomo dydzio terasomis. O centre velgi tobulai sudeliota akmenine svetnykla (matyt vietoves centras, norint uzeiti i sventykla reikia nusiprausti salia irengtose sventuose voniose). Einant is kaimo i kaima apima jausmas, kad tai niekada nesibaigs.. Ollantaytambo yra geriausiai islikes inku miestu planavimo pavyzdys, per 700 m. ten ne daug kas pasikeite. Vieno kalno virsuneje susedus valdzia, kitam kalne sventikai, o per viduri gyvena kaimieciai ir terasose augina tuos pacius burokus. Beje idomu, kad sioje vietoje like ir pries inkus buvusiu civilizaciju griuvesiai. Deje Ollantaytambo pamedituoti nepavyko, nes tuo metu kai mes ten buvome kaip skruzdes uzpludo turistai ir pludo pludo tol kol pasidare neimanoma praeit. Tai mes greituoju budu viska apziurejom ir pabegom is ten.
Beje dar siame sventajame slenyje aplankeme inku drusku kasyklas. Atrodo ispudingai. Inkai surade is kalno tekanti suru vandeny, nukreipe ji i terasas, ten isgarine vandeny gaudavo druska. Paprasta ir genealu. Sekmingai naudojama po siai dienai.

Kelione i Machu Pichu

Viskas prasidejo nuo to, kai suzinojome, jog vaziuoti garsiuoju Machu Pichu traukinuku yra kur kas brangiau nei bilietas dviem i pati MP. Taigi nusprendeme sitiems plesikams savo pinigu neatiduoti ir radome alternatyvu buda patekti i MP. Manome, kad jis ne tik zymiai pigesnis bet daaaaug idomesnis. Taigi ankstu ryta turejome pajudeti is Ollantaytambo i Santa Maria. Deje cia mus uzklupo fiesta patria, kadangi vienintelis kelias eina per centrine aikste teko tris valandas stebeti parada (juokinga iki asaru). Kai galiausiai is ten issikrapsteme ir beveik privaziavome Santa Maria patekome i spusti, nes kelias uzdarytas del kalnu tilto remonto. O cia pasidare nebejuokinga, kadangi bilietus i MP jau turejome, taigi verkiant reikejo ta diena nuvykti. Dar trys valandos laukimo ir derybu, kad praleistu. Galiausiai sutemus pasiekeme Santa Maria is kurios taksi bagazineje pasiekeme Santa Teresa, o is ten dziunglese nutiesta gelezinkeli. Mes zinome buvome nevieninteliai strige sitame kely, taigi susirade bendrakeleiviu iszygiavome 10 km. naktinemis dziunglemis i issvajota MP. Valio! kelia iveikeme sekmingai su pilnomis kisenemis ispudziu. Numige tris valandas, isejome i valandini kopima ir 4.30 pasiekeme Machu Pichu (quechua kalba tai reiskia senas kalnas).
Beje kelione atgal ne ka maziau ispudinga uz naktine pirmyn, nes diena matosi kaip gelezinkelis einantis palei upe apsuka rata apie Machu ir Huana Pichus, taigi pakelus galva galima dar karta isitikinti, kad Inkai buvo trenkti ir aukstai lipt netingejo.

Machu Pichu

Nepykit, bet labai sunku rasyti apie si stebukla. Tai ka ten matai ir jauti yra neaprasoma ir nenusakoma. Gal kazkiek pamatysit is nuotrauku gausybes, o geriausia aplankykit patys. Labai to linkime. (Beja labai keista, bet jokios informacijos, net menko zemelapiuko neduoda ieinant - tai gerai, kad patys turejom)

Nazca
Izymiosios Nazca linijos. Pasirode mazesnes negu isvaizdavome ir tokio ispudzio nepaliko. Tiesa keista ir nepaiskinama kam jie ten tas linijas braize ir gyvuniukus vaizdavo. Menas, menas tai dvasinis penas :) Pati Nazca kaip reta baisus miestas, tiksliau kaimas. Na bet jei jau esi Peru aplankyti reikia.

Ica - Huacachina

Ica didelis, tvarkingas ir graziai priziuretas miestas. Jame aplankeme muzieju, kuriame susipazinome su civilizaciju raida, nuo akmens amziaus iki ispanu kolonizacijos. Mateme audimo ir puodadirbystes pavyzdziu, kurie groziu ir atlikimo technika smarkiai lenkia, net siandieninius darbus. Tikrai yra ko pasimokyti visiem keramikam ir tekstilininkam.
Tuo tarpu Huacachina tai visiskai kitas pasaulis. Tik 10 min kelio nuo miesto ir atsiduri milziniskose (viena tarp ju didziausia pasaulyje) kopose. Neitiketina, netikra, istabu ir grazu grazu... Kopu vidury ezeriukas aplink kuri auga palmes bei kita zaluma bei isikures miesciukas. O aplink vien smelis. Mes su kuprinemis vargais negalais perkopeme per kelias kopas, ten pasistateme palapine ir nakvojome visikoje tyloje ir ramybeje... kiek akys uzmato kopos kopos kopos. Taip ir norisi amziams cia likti nuo visu miestu triuksmu ir chaosu.
Beje ryte pakilus Daumantas nuciupo snieglente (tiksliau - smellente:) ir nusileido nuo didziausios kopos. Ant sniego smagiau, bet pabandyt reikejo.

Paracas - Islas Ballestas

Atvyke i Paracas susiradome papludimyje jaukia ir veju neuzpuciama vietele, leisdami saule i Ramuji, atsventeme 31. Ryte isplaukeme kateriu i salia esancias Islas Ballestas, kuriose stebejome kormoranu, pelikanu, pingvinu beigi kitu juros pauksciu kolonijas ir mateme tinginiaujanciu ruoniu pulkelius. Pacio salos labai grazios, spalvotos, vienoje ju senuju civilizaciju iskaltas Kandelebras (apie 4000 metu senumo), kuris, spejama, vaizduoja kaktusa.
Is Paracaso pasigavome dede furista, kuris mus atveze i Peru sostine Lima, dar pakeliui istaisydamas prabangius pietus su sviezutele zuvyte istraukta is vandenyno. Aciu jam labai :)

Lima

Didziulis (7 mil.gyv) purvinas, triuksmingas, baisus miestas. Namu ir gatviu numeracija nesuvokiama ir be sistemos kaip ir viesasis transportas. Jokio metro, ar autobuso, viskas mikriukais ir taksi. Nusilauzk galva, tai gerai dar kad kalbam ispaniskai, kitaip mirtis.
Beje susiradom labai keista viesbuti, kuris panasu, kad is dalies dar yra ir sutenerynas ar keksynas - dizaino ivairove kambariuose, koridoriuose belenkokio gaslumo paveikslai, priimamajame sedi dede kaip istrauktas is 60 m filmo su dailiai susukuotais usiukais, jam padeda teta, labiau panasi i siaubo filmu klouna ir keli treninguoti jaunuoliai kaip is Kusturicos filmu. Bet pigu ir parduotuve salia. Patusinom.
Apibegome kelis Limos turistinius rajonus, paspoksojom i debesu ir ruko aptraukta vandenyna aplankem dumblo plytu nelabai islikusia piramide ir greituteliai nykome is ten. Dideliems miestams NE.
(beje per paskutinius metus is 7 mil.gyv vandeni namuose isivede 2 mil). O beda prasidejo kai per televizoriu parode laida, kad Limoje labai gerai gyventi ir ivyko masine migracija is kaimu. Dabar tai didziausia turtine nelygybe turintis miestas, kur dominiuoja bedarbyste.
Dar salia Limos aplankem Pachacamac griuvesius. Vieta, kur buvo sukurtas pasaulis. Is senuju civilizaciju (Wari kultura) deja ne kas like, mat statybai naudojo dumblo plytas, bet velyviausia jau inku imperijos laiku raudonai tinkuota piramide daro ispudi, vien del savo dydzio ir lokacijos - apei 1 km nuo vandenyna ant kalno. Uzlipus i piramides visrsu atsiveria nuostabus vaizdas. (cia beje zmones aukojo saules dievui)
P.S. Limoj radom Lithanian degtines (po 22 Lt) - nepirkom ;)

Caral

Perjudejom link kaimelio Supe ir aplankem viena is senaiusiu pasaulio civilizaciju lopsi - Cararal. (Pirmi buvo Mesopotamai, tada Caral, o jau po to Indija, Majai, Egiptas ir Graikija) Idomu, kad si pries 5000 m buvusi civilizacija, kitaip nei kitos, negalejo nieko kopijuoti ar paveldeti, o reiskia, ka turejo ir mokejo buvo israde patys - ispudinga ir savita. Siaiap istabu, kaip zmones panasiu metu skirtingose pasaulio vietose pasieke panasu ir tuo pat metu visiskai savita issivystyma. Dabar islike tik piramides, sioki toki meno dirbiniai ir istorija. Net upes pakeite vagas.

Huaraz

Dar vienas musu zmonijos istorijos pazintines keliones taskas. Chavin de Huantar griuvesiai. 3400 m skaiciuojancios isnykusios civilizacijos religinis centras. Isskirtinumas, kad piramidziu viduje yra tuneliai, o ju videje dar ir dievo Lanzon stabas is raudonojo (kazkoks akmuo). Taip pat panasu, kad cia samanai vartodami haliucinogeninius sulciu misinius patirdavo transformacijas i gyvunus, apie ka byloja zmogo-gyvuliski bareljefai. (Vilkolakizmas ?)

Truhillo

Dar vienas ispudingas senuju civilizaciju palikimas. Didziausias Amerikos ikikolnijinis miestas ir didziausias pasaulio dumblo plytu miestas. Chan chan Moche ir Chimu civilizaciju kurinys, geriausiais laikais mieste gyveno apie 100.000 zmogu. Dabar like tik 20kv.km dumblo plytu aptirpdytu lietaus griuvesynas ir kelios originalios bei restauruotos dalys, bet bendra dydi pagavom paklaidzioje vienu is rumu koridoriaias. Beje yra puikus muziejus.
Huaca Esmeralda ir Huacav Arco Iris (El Dragon). Dvi nendideles tu paciu civilizaciju sventyklos piramides su islikusiais pasakiskais bareljefais. Dragon Irise kariu figuros, zoomorfai ir mitologines butybes is kuriu galima atskirti ir drakonus. Opa opa kaip grazu. Beje prie visu siu griuvesiu begioja nuostabus beplaukiai Peruietiski sunes (labai meilus).

Peru . . .

Civilizaciju pazinime mums dar liko dvi nuostabios lankymo vietos, bet bendra Peru vaizda jau galiu apibendrinti. Salis be galo labiau issivysciusi nei Bolivija ir ne maziau atsilikusi nuo Argentinos. Zmones drauagiski ir ypac paslaugus turistiniuose miestuose ir tiek pat ignoruojantys, kur turistas retas svecias. (beje meluoti i akis, jei nori ka parduoti tikrai ne vargas) Daznas gatves kreipinys: Elo, Vas io nem, Ve ju fro. Nuolatinis masinu pypimas ir ikyrus taksistai. Kainu ivairove turistu gatvese ir didmeniniame turguje bent 3 kartai. Bet salis tiesiog privaloma aplankyti. O jei nors truputuka domina istorija ir zmonijos progresas - tai tiesiog meka. Tai pat lengva suprasti Europietiskosios (kolonijines) civilizacijos ir (tuometines) religijos brutualuma. Salis turi viska: vandenyna, dykumas, kopas, kalnus, dziungles, metropolius, mazus zveju kaimelius, istorija, palikima, Machus :), nuostabia virtuve ir dar ir dar...

Nuotraukos prasideda cia (taigi, kas sake kad mazai...).

Bolivija: Rure, Trinidad, Titikaka

Atsiprasome, bet buvome labai jau toli nuo civilizacijos. Taigi visko daug ir iskart:

Rurrenabaque

Pailsejom LaPaze savaitele pasiplanavom pamiegojom ir i kelia, O kelias nejuokingas 20 valandu kratymosi kalnu serpantinu zvyrkeliaias i dziungliu guduma. Vairuotojas tradiciskai - Sumacheris. Gavom ir vaizdu ir adrenalino ir kaulu bei vidaus organu atmusimo. Bet viskas gerai kas gerai baigiasi, o dar geriau kai prasideda. Pats Rure miestelis mega turistinis ir isikures prie vieno is ispudingiausiu Pietu Amerikos Madidi nac.parko

Pampas.
Kaip jau mums iprasta perbegome visus turu operatorius ir rade priimtina kaina pasileidome gaudyti ispudziu trim dienom. Po dvieju valandu pasikratymo dulkiu keliu dzipe (lyg 20 val autobuse buvo maza) atvykome prie Beni upes ir buvome isodinti i ilga motorine kanoja. Beje labai pasiseke su gidu indenu, kuris daug zinojo, buvo malonus, komunikabilus ir darugiskas gamtai (gana reta cia). Taigi plaukimo tik pradzia, o ziu, gi ne koks rastas o kaimanas guli krante ir akytem mus stebi bei koja nukasti taiko (siaip saugu). Priziurejom gyvuliuku: kaimanu, kapibaru (Wera), vezliu, bezdzioniu, baubianciuju bezdzioniu, ruzavuju delfinu ir begales berlenkokiu pauksciu, kurie visai nebailus ir panasu meiliaia pozuoja. Po triju valandu prasiplaukimo atvykom i dziungliu namelius ant pastoliu su siaudiniais stogais, hamakais ir moskitu tinkleliais ant lovu. Nuleidom saule ir migt. O kaimanu akys stebi (zr.foto)
Ryte pazadinti baubianciu bezdzioniu, papusryciavom ir isplaukem ieskoti delfinu, o kai radom su jais dar ir paplaukiojom, kaip suprantate tuo pat metu papalaukiojom ir su kaimanais bei triju rusiu piranijom. Kojos dar vietoj :) bet kiek strioko buvo kai kazkokia saka po vandeniu kliudziau - nejauku vienok. Ta pat diena, po pietu, su bezdzionelem, kurios vis taikesi nuvogt ka nuo stalo, isplaukem i piraniju zvejyba. Deja bet mums nepavyko, bet buvo pagauta pora mazuliu dantytuju. O, ypac Agnytei, linksmas buvo kitos dienos pasibraidymas dvokiancioje juodoj pelkej ieskant Anakondos, ir nors sake, kad tikimybe maza - is tikro viena radom, tiesa ne didele tik kokiu 2m ilgio. Grazi ir labai spindi sauleje, ypac kai beveik per tarpkoji slaiuzia :)
Taigi Pampas turas ispudingas ir dar malonesnis nes karsta ir ne 4000 m altitude.

 

 

 

 

Trinidad

Grize is Pampas nuvykom i LasPuentes, is kur planavom 10 dienu leta praplaukima barza per dziungles, bet deja pralaukus pusdieni kapitono suzinojom, kad vanduo nusekes ir nieko is to nebus. Teko susitranzuoti sunkvezimi iki Trinidad (vaziavom nakti ant stogo - weee). Trinidade leidome sau pasimegauti kelias dienas kepinancia dziungliu saule ir patraukeme atgai i La Paz, bet linksmumas cia tik prasidejo. Juk minejome kad buvom toli nuo civilizacijos :)
Kelione atgal sutrumpintai: ta dien kai nuejom pirkt bilieto i La Paz tokio isvis nebuvo (neaisku kur dedasi atvyke autobusai), taigi nusipirkom kitadienai i SanBorja, isvykimo diena pradejo lyti ir vairuotojas atsisake vaziuoti, bet vakarop buvo ikalbetas. Visa diena sedejom autobuse, o kai nuvaziavom 20 km iki upes perkelos, pasirode, kad slaitai neivaziuojami ir keltai nekelia - grizom i Trinidada. Taigi autobuse praleidom ir nakti. Kita rytpajudejom is naujo ir galop buvom perkelti i kita kranta. Slysdami ir stodami letai judejom molinga kelio kose (kartais autobusa uznesdavo iki 30 laipsniu :) ir 100 km atstuma iki SanBorja atciuozem per 8 valandas. Ten tikejomes auto i La Paz, bet kur tau, tik po 3 dienu. Taigi naktiniu mikriuku isjudejom i Yucumani (kur turetu buti kiti auto). Atvyke tesuzinojom, kad autobusai buna, bet kada ir kaip neaisku - grafiku nera. Pernakvojom ir kitdien laukeme su viltimi. Galiausiaia net pavyko nusipirkti bilieta, bet i velaiusia is triju, zinoma neaisku kada isvyksianti. Isvykom pries temstant ir po pakartotinio naktinio pasikratymo ryte buvom La Paz. Taigi Bolivija jums ne juokas - 240 km kelione gali ramiausiai trukti 3 paras (musu laimei nustojo lyti, nes galejo trukt ir amzinai)

Copacobana

Tik atvyke i La Paz (po 3 paru keliones) begtute iki stoties gaudyti auto i Copacobana. Suzinojom, kad autobusas isvyko pries 5 minutes, bet buvom operatyviai isodinti i taksa ir nuvezti i musu laukianti autobusa ... fu.
Copacobana - Mazas jaukus, pakrantinis iki horizonto besidriekiancios Titikakos. Tik atvyke susiradom nakvyne (uz nesuvokiama 6 Lt dviem kaina) su vaizdu i ezera ir isbegome i kalnus lankyti Inku observatorijos bei teismo vietos. O vakarieniaudmi titikakos upetakiu nuleidom saule.

Saules sala (trek)

Ryte su pirmais spinduliais sokom i batus ir uzsimete kuprines pajudejom pestute 20 km iki Yampupata. Kelias vingiuojantis Titikakos krantu kalnais praeinant vietinius kaimukus. Vaizdai, o vaizdai. Jausmas kad aplinka nera tikra, o ypac ezero melynumas (kuri dar matom, kai uzsimerkiam).

Ateje i Yampupata nusisamdem irkline valtele ir buvom permesti i Saules sala prie mazos ir jaukios Pilko Kaina saules sventyklos. Legenda byloja, kad baltabarzdio dievo Viracochos valia sioje vietoje atsirado pirmieji inkai Mama Ocllo ir Manco Kapac. Apsiziureje patraukem kalnais i Yumani kaima kur nakvojom (velgi su vaizdu).

Cia dar aplankem inku laiptus, apziurejom irigacijos sistemas, bei triju sroviu saltini (senoji prasme: nevok, nemeluok, netingek). Kita ryta pasitikom saule (nelipdami is lovos) ir pajudejom 10 km Inku pramintais takais i siaurine salos dali. Kur aplankeme didesne saules sventykla Chincana, ceremoniju stala, sventus akmenis. VAIZDAI.... ir ispudziai neaprasomi (suprask patys atvaziuokit). Nusileidom iki Challapampa miestelio is kur keltu grizom i Copacobana. Taigi 30 km trekas pavyko puikiai ir nuostabiai (beje neminejom - pasivaiksciojimo aukstis apie 4000 m virs juros lygio, lengva nera)
Kita ryt pries isvykdami dar spejom pasiirstyti kajaku Titikakakos bangose.